Kai dirbau Europos Parlamente, buvau pakviestas bendradarbiauti su Berlyno Laisvojo universiteto Globalios politikos centru, buvau išrinktas Centro valdybos nariu. Ir dabar šis bendradarbiavimas tęsiasi. Šio Centro, kaip ir kitų organizacijų bei forumų esu kviečiamas į tarptautines konferencijas, diskusijas. Globalios politikos centras reguliariai pateikia man ir kitiems ekspertams aktualius klausimus, atsakymus į kuriuos patalpina savo internetinėje svetainėje http://www.global-matters.org/ 

Štai tokį klausimą vasario mėnesį gavau iš Globalios politikos centro vadovo profesoriaus Klauso Zegberso (Klaus Segbers). Jį kartu su savo atsakymu pateikiu lietuviškai (internetinėje svetainėje – angliškai):

http://www.global-matters.org/2016/02/populism-triumphs-at-us-primaries/

Preliminariniuose rinkimuose Amerikoje triumfuoja populizmas.

Amerikos preliminarinių rinkimų kampanija kol kas tik patvirtina, kad populizmas joje yra dominuojantis bruožas. Vienas (iš trijų) demokratų kandidatas ir du su puse (iš likusių aštuonių) respublikonų kandidatų yra aiškūs populistai.

Partijų susirinkimas Ajovoje parodė, kad lygiai pusė demokratams palankaus elektorato remia populistą Bernį Sandersą. Tarp respublikonų 52 proc. palaikė aiškius populistus (Kruzą ir Trampą), o kiti 24 proc. – populistų pamėgdžiotoją (Rubio). Santykinai nuosaikūs balsai – Bušo, Fiorinos, Keisiko, Krisčio – kartu surinko mažiau nei 10 procentų taškų. Jie buvo sutriuškinti.

Dar anksti apibendrinti šiuos pirmuosius rezultatus. Bet po kelių savaičių galime likti su keturiais-penkiais kandidatais iš kurių trys (arba keturi) bus populistai teigiantys, kad tik Amerikos atskyrimas nuo globalizacijos yra teisingas atsakymas visoms nežinomybėms ir skubioms problemoms spręsti.

Kaip tai galėtų įtakoti Amerikos elgesį ir politiką globaliniu mastu ateityje?

Atsakymas:

Taip, populistai aiškiai vyrauja tarp kandidatų į Amerikos prezidentus. D. Trampas turi labai realius šansus laimėti Respublikonų partijos nominaciją. Nors ne populistė H. Klinton lieka būsimų rinkimų favorite, ir ji bus priversta atsižvelgti į savo veržlius varžovus ir naudoti populistinę retoriką. Bet kokiu atveju ryškėja tendencija, kad populistai vaidins vis didesnį vaidmenį Amerikos politikoje. M. Blumbergo svarstymai kandidatuoti kaip nepriklausomam kandidatui gali atspindėti JAV istablišmento nerimą, jų baimę, kad nelaimėtų populistas.

Europos pavyzdys rodo, kad populistai ne tik žengia į valdžią, bet jau yra valdžioje kai kuriose šalyse ir pastoviai judina ES pamatus. Populistai neretai iškelia gerus klausimus, bet pateikia blogus atsakymus. Jie atspindi didėjančio žmonių skaičiaus nepasitenkinimą ir tradicine politika, ir politikais, jų naudojamais metodais. Vis labiau į politiką skverbiasi šou elementai, sugebėjimas kalbėti žmogaus gatvėje kalba.

Iš pirmo žvilgsnio Amerikos politinė sistema subalansuota ir stipri, kad atlaikytų populistų atakas ir paverstų juos tradiciniais politikais, žaidžiančiais pagal nusistovėjusias taisykles.  Tačiau pasaulis keičiasi – ir ne į gerąją pusę – gan sparčiai. Šįkart H. Klinton gal ir laimės, bet po ketverių metų…