Ar gali krepšinio šalis tapti energijos taupymo čempionu?
(2008 07 02)
Ir vis dėl to dar prieš šias rungtynes kai kurie Vokietijos laikraščiai triumfavo: ne taip ir svarbu, kas laimės finale – mes jau tapom ne tik Europos, bet ir pasaulio čempionais! Tuose reikaluose, kurie dar svarbesni už "sporto karalių" – futbolą!
Paskaičiuota, kad Vokietija pernai užėmė pirmą vietą pasaulyje pagal energijos vartojimo sumažinimą. Šioje šalyje sunaudota 5,6 procento naftos, dujų ir anglies mažiau, negu 2006 metais. Vokiečiai sugebėjo įdiegti naujausią technologiją ir kompiuterinę techniką, tausojančią resursus. Jie gali didžiuotis, kad pavyko proveržis aplinkosaugoje: ekonominis augimas, naudojant vis mažiau resursų. Jei ir kitos šalys žengtų šiuo keliu, klimato kaitos pavojai atsitrauktų.
Tuo pačiu metu iš Briuselio atėjo žinia, kad Europos Komisija planuoja uždrausti "klasikinę" elektros lemputę. Jau iki kitų metų pabaigos visose 27 ES šalyse naujomis, šviesesnėmis, bet energiją labiau tausojančiomis lemputėmis turėtų būti pakeistos virš 40 vatų galingumo senosios lempos. Dar po metų tas pats turėtų atsitikti su visomis kitomis. Visa tai leis sutaupyti kasmet 45 milijardus kilovatvalandžių energijos. Apytikriai tiek energijos suvartoja tokios didelės šalies, kaip Lenkija, namų ūkiai.
Grįžkime prie pasaulio čempionų energijos taupyme – vokiečių. Deja, jų pavyzdžiu pavyko pasekti nedaugeliui. Pasaulyje praeitais metais iškastinio kuro panaudojimas išaugo 2.4 procento – daugiausiai dėl spartaus ekonominio augimo Kinijoje, kuri dar nesugeba jo sutaikyti su resursų taupymu. Tačiau ir ES šalyse reikalai ne ką geresni – augimas 2.2 procentais.
O kaip atrodo Lietuva? Galima nesunkiai atspėti: smarkiai atsiliekame nuo ES vidurkio. Pernai energijos naudojimas, palyginus su 2006 metais, išaugo 5.6 procento. Kai kas primintų, kad mes elektros energijos vienam gyventojui suvartojam vis dar mažiau, nei senosiose ES šalyse. Tačiau pramonės apimtys ir intensyvumas, elektra varomi namų ūkio patogumai ten yra visai kitame lygyje.
Norėčiau dar kartą pabrėžti: mes per mažai, mano galva, kalbame ir darome, kad taupytume elektros energiją, kad atsisakytumėme senų, energijai imlių technologijų ir įdiegtume naujas, tausojančias gamtą ir mūsų visų sveikatą. Dar kartą noriu priminti: pagal energijos imlumą kartu su Bulgarija esame paskutiniai ES – tam, kad pagamintų produkcijos vienetą, Lietuva sunaudoja penkis kartus daugiau energijos, negu senosios ES šalys. Vis dar sėkmingai šildom orą ir tuštiname savo kišenes nerekonstruodami stambiaplokščių namų.
Užuot visą dėmesį ir energiją sukoncentravę į mūšį dėl Ignalinos AE darbo pratęsimo bei atominio liūto gimdymą lygiagrečiai, mano galva, ne mažiau svarbu kalbėti ir veikti dėl energijos taupymo, perėjimo prie atsinaujinančių energijos šaltinių, gamtos išsaugojimo. Mes įpratę viskuo kaltinti Seimą, Vyriausybę, Prezidentūrą. Ir tikrai, iš šių institucijų matome ir girdime mažai raginimų, konkrečių planų ir įstatymų, kurie skatintų verslininkus taupyti išteklius ir energiją, o visus mus – keisti gyvenimo būdą.
Tačiau kas trukdo visu balsu prabilti apie tai žiniasklaidai, nevyriausybinėms organizacijoms, dėl vietos po porinkimine saule kovojančioms partijoms? Visų mūsų interesas: siekti, kad ne tik įstatymai, bet ir visuomenės požiūris padrąsintų gyventų taupiai, neteršiant gamtos, kad taip gyventi apsimokėtų.
Jeigu pavyktų – gal ne šiais, bent ateinančiais metais – sumažinti elektros energijos vartojimą mūsų šalyje, tai būtų, ko gero, ne mažesnė pergalė, nei visų mūsų trokštamas Lietuvos krepšininkų triumfas olimpiadoje. Tai būtų indėlis ir į mūsų energetinį saugumą, ir į aplinkos išsaugojimą, ir į kovą su klimato kaita. Tai būtų ir indėlis į kiekvieno mūsų kišenę. Sutaupyta energija ne tik švariausia, pigiausia ir geriausia. Juk sutaupę mažiau mokėtume už elektrą ir šilumą, daugiau išleistume gardesniam kepsniui, vaikų mokslui, tėvų pensijai.
Nuotrauka:
© European Community