Šiukšlės Neapolyje ir ne tik

 (2008 06 23)

Susirinkti Neapolyje buvo nuspręsta metų pradžioje, kai dar niekas neplanavo nei rinkimų Italijoje, vėl atvedusių į valdžią S. Berluskoni, nei šiukšlių krizės Kampanijos regione. Tikėtasi kartu su italų draugais aptarti pokyčius Italijos ir visos Europos politiniame peizaže. Italijoje nunyksta tradicinės socialistų ir komunistų partijos, atsiranda stipri centro kairė, pritraukianti dalį liberalų. Apie tai mums kalbėjo demokratų partijos pirmininkas Valteris Voltrone. Jo pagrindinė mintis: reikia įveikti plintantį visuomenėje egoizmą, socialinį ir psichologinį nesaugumą. Dešinieji stiprėjančias piliečių baimes nukreipia prieš užsieniečius, atvykėlius, ypač prieš romus, afrikiečius. Jie naudojasi nuotaikomis, sėjančioms nepasitikėjimą mokslu, aplinkosauga. Kiti italai kalbėjo dar aštriau: kairieji privalo pateikti alternatyvą kapitalizmo beprotybei, kai nedaugelis kraunasi pasakiškus turtus iš šuoliuojančių naftos kainų, spekuliacijų maistu.

Mūsų frakcijos posėdžiuose šnekėta ir apie šiukšles. Matėme jas ir pro autobuso langą, važiuodami iš oro uosto. Jeigu pas mus „madinga“ išpilti šiukšlių krūvą kažkur miške ar pamiškėje, tai italai tai nesidrovėdami daro ir keliuose, ypač nuošalesniuose. Pasivaikščiojęs per pertrauką prie viešbučio nufotografavau ne visai įprastus Europos didmiesčiams kadrus (nuotraukas surasite fotogalerijoje). Tačiau tų apokaliptinių vaizdų, kuriuos prieš porą mėnesių matėme TV ekranuose ir spaudoje, jau nebeišvydome. Imtasi griežtų priemonių, padėtis pagerėjo.

Italijos vyriausybės atstovai bei aplinkosaugos specialistai frakcijos posėdyje informavo, kad pagal miško atliekų, popieriaus, automobilių laužo perdirbimą Italija patenka tarp pirmaujančių Europos šalių. Tačiau Italijos pietuose, ypač Kampanijos regione, atliekos beveik nerūšiuojamos, nėra jų perdirbimo įmonių. „Kamora“ - itališkos mafijos atmaina šiame regione - įsitvirtino atliekų versle. Su šiukšlėmis jie dorojasi labai paprastai: iškasa milžiniškas duobes, į kurias supila atliekas. Oficialiai tos atliekos esą perdirbamos arba laidojamos pagal visas taisykles, o didžiulius pinigus kamoriečiai žeria sau į kišenę. Atėjo diena, kai nebeliko vietos naujiems sąvartynams - duobėms, tuo labiau, kad ir gyventojai praregėjo, nenori jų įsileisti. Jau ir taip didžiuliai plotai apnuodyti – serga žmonės, miršta augalai, tenka skersti tūkstančius avių. Žiniasklaida prakalbo apie „itališką Černobylį“.

„Kamorai“ verslas pelningas ir tuo, kad šiukšlės galima parduoti. Jos kraunamos į laivus ir gabenamos į kitas ES šalis, daugiausia į Vokietiją. Žinoma, ir čia mafija sukčiauja, prievartauja ir daro didelius pinigus.

Pats Neapolis dar prieš porą mėnesių priminė miestą, kuriame kovojama barikadose. Pilni šiukšlių plastikiniai maišai, kartoninės dėžės, atliekų krūvos tiesiog užtvėrė gatves ir aikštes. Naktį tuos atliekų kalnus, palaistytus benzinu, padegdavo tie, kurie įsivaizdavo, kad tai vienintelis būdas atsikratyti šiukšlių ir gresiančių ligų. Ugniagesiai mėgindavo gesinti tokius gaisrus, tačiau dažnai įstrigdavo „netyčia“ per tankiai sustatytų automobilių labirintuose.

Senasis-naujasis premjeras S. Berluskonis pirmąjį tik ką prisaikdinto ministrų kabineto posėdį surengė Neapolyje. Prieš jam atvažiuojant vietos valdžia stengėsi sutvarkyti bent centrą. Vyriausybė nurodė atidaryti regione dešimt sąvartynų. Jų sąrašas ilgą laiką buvo laikomas paslaptyje. Vos tik paaiškėjus, kur bus įrengti sąvartynai, tūkstančiai šių rajonų gyventojų užtvėrė kelius, pasiryžę nepraleisti šiukšliavežių. Policijos įsikišimas baigėsi tuo, kad trys demonstrantai ir šeši policininkai Kijano rajone buvo nuvežti į ligoninę. Akcijos organizatoriai sulaikyti.

Daugumoje Europos Sąjungos šalių atliekų išvežimas ir perdirbimas finansuojamas iš pačių gyventojų lėšų. Piliečiams protestuojant prieš sąvartynų plėtimą ir naujų statymą šio verslo patrauklumas mažėja ir mažės. Papildomas sąnaudas vietos valdžia ir verslininkai mėgins perkelti ant gyventojų pečių. Brangstant šilumai, energijai, maistui ir kitoms pirmojo būtinumo prekėms papildomi eurai, litai ar zlotai už atliekų išvežimą skaudžiai smogs per kišenę, ypač nepasiturintiems.

Statistika fiksuoja, kad kas mėnesį Lietuvos gyventojas už šiukšlių išvežimą vidutiniškai sumoka 4,9 Lt. Rūšiuotų šiukšlių išvežimas nemokamas, tačiau tai kol kas daugumos piliečių neskatina keisti įpročių, šiukšles keliauja į vieną talpą. Sąvartynuose kaupiasi atliekos, kurių didžioji dalis galėtų būti perdirbta. Taip būtų geriau ir aplinkai, ir žmonėms, pagaliau ir prie klimato kaitos mažinimo prisidėtume. Kai kas net siūlo privalomą šiukšlių rūšiavimą su administracinėmis nuobaudomis tokio reikalavimo nepaisantiems.

Praeitą savaitę Europos Parlamentas Strasbūre svarstė ir priėmė atliekų direktyvą. Joje numatyta, kad iki 2020-ųjų metų būtų perdirbama mažiausiai 50 proc. buitinių atliekų, popierius, metalo, plastiko, stiklo ir 70 proc. statybinių atliekų. Tai ne artimiausia ateitis, tačiau kuo platesni žingsniai ta linkme darytini jau šiandien. Kai kurios ES šalys – ypač Beneliukso, Skandinavijos – jau šiandien pardirba apie pusę visų atliekų. Kitos, jų tarpe Lietuva, dar tik pradeda judėti ta linkme.

Nuotrauka: J.Paleckis Neapolyje