Naujienos

Vokietijos Bundestago socialdemokratų frakcijos pirmininkas Frankas Valteris Štainmajeris.

Antradienį posėdžiavo Baltarusijos delegacija. Išrinktas naujas delegacijos pirmininkas, krikščionių demokratų frakcijos atstovas iš Lenkijos Filipas Kačmarekas. ES Išorės veiksmų tarnybos Rytų partnerystės dvišalių santykių skyriaus direktorius Džonas Kjaeras pažymėjo, kad ES ir Baltarusijos santykiuose tvyro žiema. Tačiau matomi kai kurie signalai, kad A. Lukašenka siekia nuraminti padėtį. Balandį buvo paleisti du žinomi politiniai kaliniai. Tikimasi, kad liepos 3-ąją - Baltarusijos nepriklausomybės dieną - bus išlaisvinta daugiau politinių kalinių. Stebimi prieštaringi A. Lukašenkos režimo ženklai: ten skelbiama, kad rinkimų įstatymas nebus peržiūrėtas, tarptautinių institucijų stebėtojai nebus įsileisti. ES neketina keisti santykių su Baltarusija pozicijos kol nebus paleisti ir reabilituoti visi politiniai kaliniai. Ministrų Taryba pareiškė, kad ketina imtis kitų tikslinių ekonominių priemonių. Kovo mėnesį komisaras S. Fiulė pradėjo ES dialogą dėl modernizacijos su Baltarusijos visuomene. Šio dialogo tikslas parodyti, kaip atrodytų moderni Baltarusija, kaip galima būtų tai pasiekti, kokia galėtų būti ES pagalba. Pagrindinis šio dialogo principas: jis turi vykti Baltarusijoje bei suvienyti šiuo metu susiskaldžiusią opoziciją. Tokiu būdu įmanoma įtraukti kiek galima daugiau pilietinės visuomenės veikėjų, kurie netenka galimybės išvykti iš šalies. Šiuo metu Minske su ES valstybių pagalba dirba keturios teminės darbo grupės: politinio dialogo, teisingumo ir vidaus reikalų, ekonominių ir socialinių reformų, prekybos ir rinkos reformų. Darbo grupės rengia konkretų modernizacijos darbo planą. Iki šiol Baltarusijos režimas nesiėmė aktyvių priemonių blokuoti darbo grupių veiklos.

Antradienį socialdemokratų frakcijos posėdyje kalbėjo Vokietijos Bundestago socialdemokratų frakcijos pirmininkas Frankas Valteris Štainmajeris. Charizmatiškas politikas pabrėžė, kad Europos Sąjunga turi būti gyva ne tik Briuselyje, bet ir kiekvienoje ES valstybėje, jų sostinėse. Pokario dešimtmečiais ES buvo kuriama, kaip saugumo ir gerovės garantas, tuo tarpu, pasak jo, šiandieną ES vis dažniau kai kurių politikų bei dalies žiniasklaidos pateikiama kaip grėsmė, svetimkūnis. Svečias pabrėžė, kad ES lyderiai turi atsisakyti netinkamų pasiūlymų, kaip kovoti su ekonomine ir finansine krize, kaip antai Vokietijos kanclerės Angelos Merkel primetamos vien taupymo priemonės. Geresnis ginklas prieš krizę yra priemonių mišinys: taupymo, bet kartu ir investavimo į ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą programos. Juk taupyti neužtenka, pabrėžė F.V. Štainmajeris. Jei nestimuliuosime ekonomikos, visa ES atsidurs sunkioje pietinių Europos valstybių padėtyje. Socialdemokratas iš Vokietijos pasiūlė efektyviau panaudoti ES struktūrinių fondų lėšas, išplėsti Europos Investicijų banko biudžetą iki 100 mlrd. eurų, įvesti euro ir projektų obligacijas, investuoti į infrastruktūrą. Finansavimą šiems užmojams būtų galima gauti iš Finansinių transakcijų mokesčio, sakė jis.

Trečiadienį Europos Parlamente vyko konferencija apie žiniasklaidos vaidmenį kovoje su populistinėmis partijomis ES valstybėse. Konferencijos svečiai pabrėžė, kad spauda turėtų tikrinti esančius valdžioje ir tuos, kurie bando į ją patekti. Graikijos pavyzdys rodo, kad radikalios partijos, nuslėpdamos dalį savo ketinimų, gali sulaukti didelio žmonių palaikymo. Jei žmonės nėra pakankamai informuoti apie populistų veiksmų pasekmes, tokios partijos gali gauti daug balsų, formuoti koalicijas ir griauti ne tik savo tautos, bet ir visos ES pasiekimus. Konferencijoje aptarta padėtis Bulgarijoje, kur žiniasklaidos padėtis vis blogėja. Bulgarijoje žiniasklaida priklauso valdžiai, nėra liberali, naudojama pinigų plovimui. Žurnalistai neturi ginančių jų teises darbo sutarčių. Valstybinis bankas neretai išduoda paskolas pirkti nepriklausomas žiniasklaidos laidas, laikraščius, žurnalus, kuriems trūksta lėšų tęsti veiklą, o pirkėjai yra vis tie patys. Tokiu būdų žiniasklaida yra vis labiau koncentruojama vienose rankose. Laisvesnė lieka tik elektroninė žurnalistika, tačiau šalyje vis dar daugiau skaitomi spausdinti laikraščiai ir žurnalai. Kadangi žiniasklaidos politika yra ES valstybių kompetencijoje, ES gali tik inicijuoti diskusijas ir pateikti rekomendacijas. Tačiau akivaizdu, kad vien to neužtenka. Reikia rengti diskusijas apie žiniasklaidos padėtį šalyse, kur ribojama spaudos laisvė, atsakingiau rengti žurnalistus universitetuose ir teisminėmis priemonėmis kovoti su korupcija šioje srityje.

Šią savaitę vyksiu į Strasbūrą, kur vyks plenarinė sesija. Finansų krizė - svarbiausias darbotvarkės klausimas.