Kita informacija

Šaltojo karo metais Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis buvo tarptautinių pastangų išlaikyti pusiausvyrą ir išvengti branduolinio ginklo platinimo pagrindas. Po Šaltojo karo susidariusi sudėtinga padėtis kelia branduolinės technologijos plitimo ir galimo atominių ginklų patekimo į teroristų rankas problemas. Europarlamentarai ragina Tarybą ir Komisiją imtis priemonių spręsti naujai kylančias grėsmes.

Tarptautinės branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (BGNS) tikslas – sustabdyti branduolinių technologijų plitimą, mažinti branduolinių ginklų arsenalą ir užtikrinti teisę naudotis branduoline energiją taikiais tikslais. Šiuo metu 189 valstybės, įskaitant visas ES nares, yra pasirašiusios sutartį. Indija, Pakistanas ir Izraelis nėra prisijungę prie sutarties, o Šiaurės Korėja iš jos pasitraukė.

Naujosios grėsmės

„Ar BGNS – vis dar naudinga ir gyvybinga priemonė?“ – klausė klausymo dalyviai. „BGNS atspindi pasaulį, kurio jau nebėra. Net dvi iš septynių branduolinį statusą turinčių valstybių (Indija ir Pakistanas) bei oficialiai jo nepripažinęs Izraelis nėra ratifikavę sutarties, o branduoline valstybe pasiskelbusi Šiaurės Korėja iš jos pasitraukė.

Europinis sprendimas

Suaktyvėjusi teroristų veikla bei Europos užsienio politikos plėtotė iškėlė ES bendradarbiavimo branduolinio ginklo neplatinimo srityje klausimą. ES priėmė keltą dokumentų dėl pozicijos BGNS atžvilgiu, tarp jų – 2003 m. Europos saugumo strategiją bei 2005 m. Bendrąją poziciją dėl BGNS. Šiuose dokumentuose ES reiškia paramą visiems trims BGNS „ramsčiams“, kylančias problemas ragina spręsti derybų būdu bei pasisako už griežtą eksporto kontrolę bei sustiprintą branduolinių medžiagų ir branduolinių objektų apsaugą.

Pasiruošimas sutarties peržiūrai

Šių metų gegužės mėn. Niujorke vyks parengiamoji SBGN šalių peržiūros konferencija dėl ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo klausimų. Šie susitikimai rengiami kas penkerius metus tikslu, jog sutartis būtų nuosekliau įgyvendinama ir įtvirtinta. ES galėtų dalyvauti kaip stebėtoja ir koordinuoti valstybių narių pozicijas. Susitikimas būtų sėkmingas, jeigu:

• tarptautinės bendruomenės pritartų koordinuotai reaguoti į pažeidimus Irane ir Šiaurės Korėjoje (Kinijos pavyzdys dėl sankcijų Iranui);

• vyktų tolimesnė JAV ir Rusijos nusiginklavimo pažanga

Deputatai žodžiu paklaus Tarybos: Ką Taryba nuveikė siekdama užtikrinti, kad ES turėtų bendrą poziciją šiuo klausimu? Kaip ES bendradarbiauja su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis? Kokie prioritetai? Kokie tolesnio branduolinio nusiginklavimo žingsniai?

Po klausimų žodžiu vyks diskusija ir bus balsuojama dėl rezoliucijos.

EP spaudos tarnyba, 2010 03 09, http://www.europarl.europa.eu/news/public/story_page/031-10817-255-09-38-903-20060920STO10816-2006-12-09-2006/default_lt.htm