Laiškai ir komentarai

Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministrui

p. Raimundui Palaičiui

2010 05 26, Nr. 09-2010, Vilnius

Lietuvos valstybės ir tuo pačiu išorinė ES siena – ypatingas objektas, reikalaujantis jo stiprinimo nesudarant papildomų kliūčių teisėtam žmonių judėjimui. Deja, susidaro įspūdis, kad kai kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiksmai taikant visuotino griežto taupymo politiką gali susilpninti Lietuvos ir visos ES išorinės sienos saugumą.

Pastaruoju metu daugėja neteisėto sienos kirtimo ir kontrabandos gabenimo atvejų. Viena vertus, tai lemia išaugęs dėl padidinto akcizo tabakui, alkoholiui ir benzinui kainų skirtumas Lietuvoje ir kaimyninėse Kaliningrado srityje bei Baltarusijoje. 

Kita vertus, pernelyg drastiški ir, manyčiau, neapgalvoti sprendimai taupyti ES išorės sienos srityje sutrikdė normalų Lietuvos pasieniečių darbą. Sumažintos benzino normos, ne visi pasieniečiai gauna uniformas, kitą darbui skirtą inventorių, personalo apmokymas ir rengimas dirbti pasienyje nėra pakankamas.

Pasieniečių algos sumažintos. Premijos už sulaikytus kontrabandininkus nurėžtos. Dėl to pasieniečiai praranda motyvaciją geriau dirbti, rizikuoti, iškęsti kontrabandininkų grasinimus. Nesuprantama ir tai, kad kai kuriose rinktinėse dėl taupymo mažinamas dirbančių naktį pasieniečių skaičius juos pervedant į dieninę pamainą, kai priemokos mažesnės. Galima numanyti, kad visa tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl sulaikoma tik apie 10 proc. cigarečių kontrabandos ir nedidelė dalis kitų kontrabandinių prekių.

Dėl menkos ES išorės sienos apsaugos kyla ir nelegalios migracijos bei kitų pažeidimų aktyvėjimo grėsmė.

Norėčiau sužinoti, kaip LR Vidaus reikalų ministerija ketina taisyti esamą padėtį.

Justas Vincas Paleckis

Vidaus reikalų ministro atsakymo tekstą rasite pridėtame dokumente (pdf formatu).

Vidaus reikalų ministro atsakymo tęsinys (pdf formatu).

Taip pat dėl ES išorinių sienų saugumo Justas teiravosi bei klausimą raštu peteikė Europos Komisijai:

Naujosioms ES šalims stojant į Šengeno erdvę, ES skyrė nemažai lėšų, kad būtų užtikrintas ES išorinės sienos saugumas, jos negalėtų kirsti pažeidėjai ir kontrabandininkai. Tačiau pastaruoju metu kai kuriose naujose ES valstybėse narėse labai didėja kontrabandos mastai ir daugėja nelegalaus išorinės sienos pažeidimo atvejų.

Kaip Europos Komisija vertina ES išorinės sienos saugumą naujosiose ES valstybėse? Ar EK nemano, jog FRONTEX agentūrai reikėtų suteikti galimybę teikti daugiau techninių, finansinių ir žmogiškųjų išteklių bendroms sienų apsaugos operacijoms tose ES narėse, kuriose dažniausiai pažeidžiamas ES sienos saugumas ir gaji kontrabanda?

P-3183/10 LT

Komisijos vardu pateiktas

C. Malmström atsakymas

(24.6.2010)

Komisija dalyvavo atliekant išorės sienų kontrolės vertinimus, už kuriuos buvo atsakinga Taryba, siekiant 2007 m. gruodžio – 2008 m. kovo mėn. panaikinti vidaus sienų su naujosiomis valstybėmis narėmis kontrolę. Nors šiose vertinimo procedūrose Komisija atliko tik stebėtojos vaidmenį, ji pritaria Tarybos išvadai, kad naujosios valstybės narės atitinka visas išankstines sąlygas, keliamas Šengeno acquis taikymui, o visų pirma gebėjimui kontroliuoti išorės sienas laikantis acquis nuostatų ir užtikrinti didelį saugumo laipsnį.

Komisija stebi padėtį prie išorės sienų ir imsis priemonių pagal Sutartyje numatytą kompetenciją, jei valstybė narė tinkamai netaikys acquis.

2010 m. vasario mėn.[1] Komisija pasiūlė pakeisti Frontex reglamentą[2], kad remdamasi rizikos analizėmis, įskaitant galimas grėsmes saugumui, Frontex galėtų pati, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, inicijuoti bendras operacijas ir bandomuosius projektus. Pasiūlyme numatyta valstybių narių pareiga bendroms agentūros operacijoms suteikti minimalų kiekį techninės įrangos. Vykdant Frontex vadovaujamas bendras operacijas ir bandomuosius projektus turėtų būti sukurtas sienos apsaugos pareigūnų, kuriuos būtų galima dislokuoti, rezervas. Dėl šių naujovių Frontex galėtų labiau padėti valstybėms narėms, be kita ko, pradėti bendras operacijas didelės rizikos išorės sienų atkarpose.

Frontex koordinuojamos bendros operacijos prie rytinių sausumos sienų pradėtos atlikus išsamią rizikos analizę; jomis siekiama tinkamai ir operatyviai reaguoti į didelį nelegalių imigrantų srautą prie išorės sienų. Naujausios 2010 m. vykdytos operacijos: bendra operacija „Jupiteris“ (prie sienų su Ukraina ir Moldovos Respublikos), bendra operacija „Neptūnas“ (prie Vengrijos – Serbijos ir Slovėnijos – Kroatijos sienų) ir bendros operacijos „Poseidonas“ sausumos padalinio operacijos (prie Graikijos – Turkijos, Graikijos – Albanijos ir Bulgarijos – Turkijos sienų).

Reikėtų priminti, kad atsakomybė už sienų kontrolę tenka valstybėms narėms, o ne agentūrai Frontex. Frontex įgaliojimai apima tik operatyvaus valstybių narių bendradarbiavimo prie išorės sienų koordinavimą valstybės narės prašymu ir susiję su asmenų, o ne prekių kontrole.

Džiaugiamės, kad Europos Parlamento narys Justas Paleckis nepamiršta kretingiškių, mus pradžiugina savo straipsniais rajono laikraštyje „Pajūrio naujienos“. Neseniai J. Paleckis rašė apie mūsų pensijų mažinimo pasekmes, apie ES sienos skyles Lietuvoje.

Su įdomumu perskaičiau J. Paleckio knygą apie darbą Europos Parlamente „Gyvenimas trikampyje“. Antrą kadenciją išrinktas į Europos Parlamentą kovo 11-osios akto signataras J. Paleckis labai rūpinasi Lietuvos prestižu Europos Sąjungoje. Už tai jį vertiname ir gerbiame.

Romualdas Navickas

Kretinga

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui

p. Raimondui Šukiui

2010 03 10, Nr. 02-2010, Vilnius

Dėl fibromialgijos ligos padėties Lietuvoje

Europos Parlamentas 2009 m. sausio 13 dieną, atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 116 straipsnį, priėmė deklaraciją dėl fibromialgijos. Ši deklaracija buvo priimta atsižvelgiant į tai, jog daugiau kaip 14 milijonų Europos Sąjungos gyventojų ir nuo 1 iki 3 proc. pasaulio gyventojų kenčia nuo fibromialgijos, o nuo 1992 m. Pasaulio sveikatos organizacija fibromialgiją pripažino liga, tačiau ji vis dar nėra kodifikuota ir įtraukta į ES susirgimų sąvadą, o dėl to ligoniams negali būti oficialiai nustatyta minėtoji diagnozė.

                      Ši deklaracija ragino:

• informuoti visuomenę apie šį susirgimą ir gerinti prieigą prie informacijos, skirtos medicinos personalui ir ligoniams, remiant ES ir nacionalines informacines kampanijas,
• valstybes nares gerinti prieigą prie diagnozės ir gydymo;
• skatinti fibromialgijos mokslinius tyrimus, pasinaudojant Septintąja mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bendrąja programa ir būsimomis mokslinių tyrimų programomis;
• palengvinti duomenų apie fibromialgiją rinkimo programų kūrimą.

Kokias būdais Lietuvoje yra bandoma įgyvendinti šios deklaracijos nuostatas bei informuoti visuomenę apie šį susirgimą ir gerinti prieigą prie informacijos apie šią ligą? Koks yra šios ligos reglamentavimas bei gydymo ir diagnozavimo būdai Lietuvoje?

Pagarbiai,

Justas Vincas Paleckis

Sveikatos apsaugos ministro atsakymo tekstą rasite pridėtame dokumente (pdf formatu).

Iš įvairių Lietuvos vietų Justas gauna laiškų, kuriuose piliečiai reiškia nuomonę, kad atitinkamos Lietuvos Respublikos institucijos nepakankamai laikosi įstatymų ir pro pirštus žiūri į gyventojų skundus dėl triukšmo. Dėl šios priežasties Justas Paleckis kreipėsi į LR Valstybinio aplinkos sveikatos centro direktorių p. Erikui Mačiūną.

Justo laiško tekstą rasite pridėtame dokumente (pdf formatu).

Į Justo Paleckio 2010 m. kovo 17 d. laišką dėl aktyvesnio triukšmo valdymo Lietuvoje buvo gautas Valstybinio aplinkos sveikatos centro direktoriaus Eriko Mačiūno atsakymas.

Atsakymo tekstą rasite pridėtame dokumente (pdf formatu).

Aušros Pažėraitės laiškas

2010 03 15

Sveiki,
 
Drįstu pasinaudoti Jūsų laiku, nes Jūs kaip Saugumo ir gynybos pakomitečio ir ypač Delegacijos ryšiams su Baltarusija pirmininkų pavaduotojas bene ženkliausiai galite pagelbėti Lietuvai ir jos piliečiams. Mane kaip ir daugelį mano pažįstamų itin neramina Baltarusijos planai statyti atominę elektrinę Astravo aikštelėje Gardino srityje. Jei neklystu, tai Jūsų padėjėjas dalyvavo baltarusių PAV pristatyme Aplinkos ministerijoje, bet visgi trumpai aprašysiu reikalo esmę. Kaip žinia atstumas nuo šios aikštelės iki Lietuvos sienos 23 km. Statybos darbus numatoma pradėti 2010 m., o pirmą reaktorių eksploatuoti – 2016 m.
 
Lietuvos Aplinkos ministerijos tinklapyje teigiama, kad planuojama ūkinė veikla gali turėti neigiamą poveikį Lietuvos aplinkai, nes eksploatuojant atominę elektrinę bus pakeistas Neries upės hidrologinis režimas, be to galima radionuklidų pernaša tiek vandeniu, tiek oru. Įvykus reaktoriaus avarijai galėtų kilti grėsmė Lietuvos aplinkai ir gyventojų sveikatai.
 
Kaip suprantu realybė tokia, kad neišbandytas reaktorius stovės mažiau nei 50 km atstumu nuo Lietuvos sostinės, didžiausio mūsų šalies miesto, be to reaktorių aušinti žadama Neries vandeniu! Tai reiškia, kad net mažiausias radioaktyvių medžiagų nutekėjimas nebus lokalus, nes Neries upe gali atitekėti pas mus ir mirtį nešančios medžiagos plačiai pasklistų, patektų ir į gruntinius vandenis. Didžiausia taršos dalis tektų Vilniui, o po to per Kauną ir per Nemuną didžiajai daliai Lietuvos, o per Kuršių marias pasidalintume ir su kitomis Baltijos valstybėmis. Specialistai teigia, kad po didesnės avarijos dėl tokios pasekmių sklaidos gali būti sunaikinta apie 85% Lietuvos!
 
Tačiau nereikėtų nei avarijos, užtektų vien grėsmės, kad Nerimi po visą šalį lengvai gali išplisti radioaktyvi tarša, ir, manau, emigruotų iš Lietuvos didelė dalis net ir tų žmonių, kurie kantriai kenčia visas krizes, nepriteklius ir kitokias negeroves, nes tiki savo šalim, myli ją ir neturi jokio noro iš jos išvykti. Juk tai būtų priverstinė emigracija dėl potencialios fizinės grėsmės. Baisu net pagalvoti, kad ir mūsų šeimai gali tekti taip pasielgti, nes nors ir esam Lietuvos patriotai, bet juk turim mažus vaikus, kuriuos norim matyti sveikai užaugusius.
 
Kaip oficialiai teigiama, Lietuvos pozicija bus formuojama, remiantis visuomenės, mokslininkų ir specialistų pasiūlymais iki kovo 31 d. raštu pateiktais Lietuvos Aplinkos ministerijai. Todėl ypač didelį nerimą kelia tai, kad viešoje erdvėje niekur negaliu rasti informacijos, patikinimų, kad Lietuvos pusė tikrai pateiks tvirtą neigiamą poziciją ir daro bei toliau darys kokius nors ženklius savo pačios ir pasitelkiant Europos Sąjungą bei įvairias tarptautines institucijas žingsnius, kad būtų išvengta baltarusiškos atominės jėgainės statybos ant Neries upės kranto ir dar šalia didelio Lietuvos miesto. O gal nieko nerandu, nes nieko tokio ir nėra daroma?
 
Todėl labai prašau atkreipti dėmesį į šį laišką ir padaryti viską, ką tik galite, kad Lietuva išliktų saugi, sveika ir nesunaikinta.
 
Beje, eilėje statyti stovi ir Kaliningrado atominė – irgi šalia Lietuvos sienos ir aušinama upės vandeniu...
 
Pagarbiai
Aušra Pažėraitė
Deja, gyvenanti šalia Neries

Justo atsakymas

2010 03 17

Gerbiama Aušra Pažėraite,
 
Ačiū už Jūsų skaudų laišką. Ir aš gyvenu visai šalia Neries, mano butą nuo jos skiria 300-400 metrų. Tad mes abu, kaip ir milijonai kitų žmonių Lietuvoje ir už jos ribų esame labai pažeidžiami dėl atominių elektrinių prie Neries poveikio.
 
Dėl atominės elektrinės Baltarusijoje poryt Seime rinksis parlamentarai, specialistai. Manau, kad įpareigosime Vyriausybę daryt viską, kas įmanoma, kad baltarusiai laikytųsi maksimaliai aukštų, tarptautiniai pripažintų aplinkosauginių standartų. Tą patį, esu įsitikinęs, darys ir Europos Sąjunga. Deja, priversti baltarusius atsisakyti statybos ar pakeisti statybos vietą galimybių neturime.
 
Jus teisi ir dėl numatomos statyti atominės elektrinės Kaliningrade. O ir lenkai ruošiasi statyti kažką panašaus netoli Lietuvos sienos. Ir mūsų pačių numatoma statyti AE - ne žaisliukas, o nemažo pavojaus kupinas užtaisas, net jeigu bus laikomasi aplinkosauginių standartų. Nors įpratome gyventi ilgus dešimtmečius šalia veikiančios Ignalinos AE, kuri dabar jau uždaryta, reikia turėti omenyje, kad ji, naudodama RBMK (Černobylio) tipo reaktorius be apsauginio gaubto, buvo laikoma nesaugiausia Europos Sąjungoje.
 
Taigi, pavojai buvo, pavojai išlieka. Tačiau privalome daryti viską, kad juos sumažintumėme iki minimumo.
 
Pagarbiai,
 
Justas Paleckis

Dariaus Sabaliausko laiškas

2010 01 27

Laba diena gerb.J.Palecki,

norėčiau išgirsti jūsų nuomonę pažiūrėjus svetainę ir konferenciją: ar Lietuvoje reikalingi gyvosios archeologijos objektai?

Pagarbiai

Darius Sabaliauskas

Justo atsakymas

2010 02 11

Gerbiamas Dariau Sabaliauskai,

Labai sveikinu šią Jūsų iniciatyvą, kuri atspindi ir Europos Sąjungos šūkį „Suvienijusi įvairov3“. Visiškai sutinku ir pritariu, jog yra būtina puoselėti tradicijas ir papročius, buitį ir amatus, architektūrą ir menus. Jei kiekvienos ES šalies, miestai, miesteliai ir bendruomenės tai išradingai darytų, kokioje margoje ir vieningoje bendrijoje gyventume.

Pasistengsiu populiarinti tinklalapį apie Troškučius ir Mažeikių kraštą. Paraginsiu ir savo kolegas, bičiulius kituose Lietuvos rajonuose perimti šią idėją.

Manau, kad būtent tokių žmonių, kaip Jūs, dėka ir laikosi, vis dar nesugriūva mūsų Lietuva. Tokių žmonių, kurie nerimsta, pergyvena, ieško naujų idėjų. Suprantu, jog tokiems žmonėms kartais nelengva, bet jie labai reikalingi.

Linkiu visokeriopos sėkmės bei jėgų įgyvendinat šį projektą.

Justas Vincas Paleckis

Justo atsakymas

2010 02 03

Gerbiamas Rimantai Velička,

Ačiū Jums už laišką ir išsakytas mintis. Tai, kad Lietuvoje, kaip ir kai kuriose kitose šalyse, dabar labai sunku, matyti plika akimi. Nors dirbu Europos Parlamente Briuselyje, kiekvieną savaitę sugrįžtu į Lietuvą. Stengiuosi penktadienį ar kitą savaitės dieną (tai priklauso nuo darbo tvarkaraščio Briuselyje ar Strasbūre) nuvykti ir susitikti su miestų, miestelių ir kaimų gyventojais. Žinoma, diskusijos būna nelengvos.

Žinau, jog Europos Komisija patvirtino pagalbos maisto produktais labiausiai nepasiturintiesiems planą 2010 metams. Ši pagalba teikiama ne vienerius metus. Perskaitęs Jūsų laišką, kalbėjausi su Lietuvos žemės ūkio produktų rinkos reguliavimo agentūros, Lietuvos Caritas ir Žemės ūkio ministerijos vadovais ir darbuotojais. Visi jie pripažino, kad padėtis, ypač šiais metais, yra labai sunki. Jei prieš dvejus metus Lietuvoje buvo apie 250 tūkstančių paramos prašančių žmonių, tai šiais metais jų padaugėjo dvigubai - iki pusės milijono! Prieš metus Lietuvai skirta parama siekė apie 32 milijonus litų, o 2010 m. skirta parama kiek sumažėjo – 30,57 milijonai litų. Deja, šiais metais atsirado daugiau ES šalių, kurios prašo paramos – jų jau devyniolika.

Dar sunku pasakyti kiek šiais metais bus skiriama žmogui maisto produktų per vieną dalinimą. Visai neseniai, šių metų vasario 1 d., vyko tiekėjų ir maisto gamintojų konkursas, kurie parengs žaliavinius produktus tinkamus žmonių mitybai. Noriu atkreipti Jūsų dėmesį, kad ši parama teikiama ne pinigais ir ne maisto produktais, o, kaip ir rašiau – žaliaviniais produktais (grūdais, pieno milteliais ir kita žaliava). Tad ši parama priklauso dar ir nuo įmonių.

Tik vasario pabaigoje bus sudaromos sutartys su gamintojais ir bus aišku, kiek ir kokie produktai, kada ir kokais kiekiais bus dalinami. Lietuvos Caritas darbuotoja man sakė, jog turėtų būti apie 10 skirtingų maisto produktų, pradedant kruopomis, baigiant sausainiais, sausais pusryčiais, cukrumi ir kondensuotu pienu.

Iš pokalbių su minėtų institucijų darbuotojais supratau, jog jiems tikrai rūpi šie nelengvi reikalai, jie stengiasi daryti viską, ką gali. Jie kviečia ir parduotuves, ir visus galinčius padėti žmones prisidėti savo parama. Ir man pačiam teko ne kartą atėjus į parduotuvę nupirkti kruopų, makaronų ar arbatos labdarai.

Kad ir kaip ten būtų, nors ir nedidelė, bet parama, daugeliui mūsų žmonių yra vertinga, ją jie mielai priima. Tai man sakė ne vienas miesto ir ypač kaimo gyventojas.

Gavęs Jūsų laišką, kreipiausi į Europos Komisiją, kuri administruoja skiriamas šiai paramai lėšas. Siūliau, kad krizės metu būtų rastas papildomas finansavimas nurodytai paramai. Po sunkių laikų, kaip ir po audrų, išaušta geresnės, saulėtesnės dienos. Tad nenusivilkim ir darykim viską, kad jos ateitų kuo greičiau.

Pagarbiai,

Justas Vincas Paleckis

Rimanto Veličkos laiškas

2010 01 29

Gerb. europarlamentare,

noriu informuoti apie sia isreklamuota, europine parama, kuri liko tik pasityciojimu is zmoniu, nes jau jos nebeverta prasyti,  net atejus pesciam, o jau autobusu, ar automobiliu atvaziavus, ar gadinti popieriaus, bei laiko. Nes lapkricio men 2009 m, vienam asmeniui  vienam  men. buvo duota nepilni 2 kg. kruopu. Siais metais kazin ar bebus 1 kg. zmogui - men. (nes labai zymiai padaugejo, galo su galu nesudurianciu zmoniu) Tai nebeverta tokios paramos reklamuoti, arba reikia ja bent kiek didinti, o ne tyciotis is zmoniu. Tai kelkite si, sarmata daranti klausima, ten toje sajungoje, nes kazkas nebegerai su sia Lietuva vadinama valstybele, kuri tik is paramos ir pasalpu begyvena ir nebeisgyvena!?  Nekantriai laukiu atsakymo.

Pagarbiai Rimantas Velicka. 2010 01 29.

2010 01 21

www.knygumainai.lt

Еl. pašto adresas: info@knygumainai.lt

Jūsų komentaras: "Jeigu sugebėsime atsisakyti švaistūniško gyvenimo būdo, pereiti prie taupymo, ne tik išsaugosime aplinką ir neperkaitusią planetą, bet ir papildysime savo kišenes". Kadaise išgirstos Jūsų mintys apie pagalbą žemei mus įkvėpė socialiniam projektui "Knygų mainai: ir smagu, ir gamtai gerai"! Norime jį pristatyti ir jums: tai – socialinis projektas visiems, kas myli knygas ir neišgali jų nusipirkti tiek, kiek norėtų. Projektas – tai ir skaitytojų klubų veikla ir stilinga, prancūziškos dvasios knygų svetainė ir filantropinės iniciatyvos. www.knygumainai.lt ragina peržiūrėti neskaitomų knygų lentynas, išsitraukti dviratuką ir nuvežti knygas tiems, kam jos reikalingos, kas jų laukia. Sėkmės Jūsų veikloje. Laukiame apsilankant ir užsiregistruojant mūsų svetainėje, kur ką tik pradėjo rinktis knygas mylintys žmonės. Su šilčiausiais linkėjimais, www.knygumainai.lt

Justo atsakymas

2010 01 25

Gerbiamieji,

dėkojame už Jūsų laišką. Labai malonu, kad palaikote žaliąsias idėjas, siekį atsisakyti švaistūniško gyvenimo būdo ir perėjimo prie taupymo, siekiant išsaugoti aplinką.

Džiaugiuosi, jog mano mintys įkvėpė Jus tokiam naudingam, socialiai atsakingam bei reikalingam projektui.

Su malonumu prisidėsiu prie šio Jūsų organizuojamo projekto. Namuose susikaupė knygų, kurių jau nebeskaitysiu, o kai kam jos gali būti įdomios ir naudingos. Jūsų tinklapyje paieškosiu knygų pagal savo skonį ir polinkius.

Linkiu visokeriopos sėkmės įgyvendinant šį projektą.

Justas Paleckis

Europos Parlamento narys
Pylimo g. 12-10, 01118 Vilnius
Tel. (8 5) 266 3056
Faksas (8 5) 266 3058
www.paleckis.lt

www.knygumainai.lt kūrybinės grupės atsakymas 

2010 01 25

Gerbiamas Justai Palecki,

Labai smagu - ačiū už Jūsų laišką, padrąsinimą, palaikymą, gerą žodį. Sėkmės Jums. Ir ačiū už visas Jūsų skleidžiamas idėjas, mintis, iniciatyvas, Žaliąjį kodeksą ir jo populiarinimą. Gal kada nors kartu kokią nors gražią iniciatyvą sugalvosime.

Džiaugsmingai,

www.knygumainai.lt  kūrybinė grupė

knygų mainai: ir smagu, ir gamtai gerai!

Virginijos Balandienės laiškas

2010 01 25

Šiaulių "Romuvos" gimnazijos prašymas

Gerb. J.V. Palecki,

Mes esame tarptautinio projekto "Europos Parlamentas - demokratijos Europoje garantas" dalyviai iš Šiaulių "Romuvos" gimnazijos. Projektą finansuoja Europos Parlamentas, o jį koordinuoja p. Francesca R. Ratti, Komunikacijos skyriaus generalinė direktorė.

Projekto metu jo dalyviai gilina žinias apie Europos Sąjungą, jos institucijas, skleidžia žinias apie Europos Parlamento darbą, skatina miesto gyventojus ir mokyklos bendruomenę būti aktyviais ES piliečiais, organizuoja įvairius renginius. Projekto veiklos plane numatytas atvykimas į Europos Parlamentą Briuselyje, kur pristatysime projektinės veiklos rezultatus.

Labai prašome Jūsų pagalbos, organizuojant mūsų priėmimą Europos parlamente. Norėtume susipažinti su parlamento darbu, apžiūrėti darbo vietas. Būtų malonu, jei galėtume susitikti su Jumis ar kitais Lietuvos euro parlamentarais. Planuojame atvykti 2010-04-12/17 dienomis, bet datą galėtume koreguoti pagal aplinkybes.

Laukiame Jūsų atsakymo.

Pagarbiai,

Virginija Balandienė
Projekto vadovė
Šiaulių "Romuvos" gimnazija

Justo atsakymas

2010 01 25

Gerbiama Virginija,

Pirmiausiai noriu Jus ir Jūsų kolegas nuoširdžiai pasveikinti, laimėjus šį tarptautinį projektą, kuris prisidės prie Europos Parlamento viešinimo ir populiarinimo Lietuvoje.

Kaip teisingai skelbia Jūsų projekto pavadinimas, Europos Parlamentas yra sukurtas tam, kad atstovautų visiems piliečiams, kad būtų jų ausimis ir lūpomis sudėtingoje ES struktūroje. Tik užtikrinus, kad piliečiai supras šios institucijos svarbą ir galimybes, perteiks savo nuomonę ir pageidavimus per jų išrinktus atstovus, EP galės efektyviai veikti kaip demokratijos garantas. Kadangi šio projekto tikslas kaip tik toks ir yra, ji galima tik skatinti ir palaikyti.

Mielai su savo padėjėjais prisidėsime prie šio projekto įgyvendinimo, padėdami organizuoti Jūsų priėmimą EP. Jeigu aš pats tuo metu būsiu Briuselyje, nepraleisiu progos susitikti ir padiskutuoti su projekto dalyviais ne tik Lietuvai, bet ir visai ES aktualiomis temomis.

Dėl tolimesnės projekto eigos ir mano indėlio jame prašau kontaktuoti su mano biuro Briuselyje vadovu Kasparu Kemekliu el. paštu kasparas.kemeklis@europarl.europa.eu arba telefonu 0032 2284 7921.

Linkiu sėkmės projekto įgyvendinime,

Justas Vincas Paleckis
Europos Parlamento narys

Virginijos Balandienės atsakymas

2010 01 27

Gerbiamas J. Palecki,

Dėkojame už atsakymą ir nuoširdų palaikymą, įgyvendinant mūsų projektą. Tikimės, kad turėsime galimybę susitikti su Jumis Europos Parlamente ir padiskutuoti apie visiems ES piliečiams aktualias temas.

Iki malonaus susitikimo.
Pagarbiai,
Virginija Balandienė

Vytauto Bagdono laiškas

2010 01 18

Laba diena,

Labai atsiprašome už brangaus Jūsų laiko gaišinimą. Rašo Jums anykštėnas Vytautas Bagdonas- Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejaus vedėjas. Mes labai norėtume paprašyti mūsų kukliam muziejui padovanoti savo knygų su autografais, užrašytais palinkėjimais muziejaus lankytojams. Pernai rudenį, minėdami savo garsiojo kraštiečio lietuvių literatūros klasiko kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto 140-ąsias gimimo metines, paskelbėme akciją, kurios tikslas muziejuje sukaupti 140 knygų su rašytojų, žurnalistų, politikų, mokslininkų autografais. Mūsų akcijai pritarė ir nevyriausybinė organizacija Vaižgantiečių klubas „Pragiedrulys“, taip pat Lietuvos žurnalistų sąjunga. Jau esame gavę nemažai knygų, kurias eksponuojame Vaižganto vardu pavadintame muziejuje Svėdasų seniūnijos Kunigiškių kaime. Muziejus veikia daugiau kaip dvidešimt metų restauruotame dar carizmo laikais statytame Kunigiškių buvusios pradžios mokyklos pastate. Šią mokyklą lankė ir Vaižgantas bei kiti žymūs žmonės. Todėl šiuo laišku kreipiamės ir į Jus, prašydami rasti galimybių ir mums padovanoti vieną ar keletą savo knygų. Jeigu tokių neturėtumėte, tiks ir kitokios knygos, svarbu, kad tai būtų Jūsų dovanotos, su Jūsų autografu.Tinka bet kokio turinio knygos- politinės, autobiografinės, grožinė literatūra ir t.t. Kiekis neribojamas. Labai prašytume, jeigu sutiktumėte mūsų muziejų pradžiuginti savo dovanomis, knygas atsiųsti paštu tokiu adresu:

Svėdasų krašto(Vaižganto) muziejus,
Kunigiškių kaimas,
Vaitkūnų paštas,
Anykščių rajonas, LT 29340

Tariu nuoširdžiausius linkėjimų žodžius darbe, gyvenime, politikoje, kūryboje.

Iš anksto dėkodamas, su didžiausia pagarba-

Vytautas Bagdonas,

muziejininkas, žurnalistas ir knygų dovanojimo akcijos sumanytojas

Justo atsakymas

2010 01 25

Gerb. Vytautai Bagdonai,

Labai ačiū už Jūsų laišką ir puikų sumanymą praturtinti Jūsų muziejų knygomis su autografais bei palinkėjimais muziejaus lankytojams.

Aš paruošiau keletą savo knygų, kurias galėčiau pasiųsti Jums. Tačiau norėčiau sudominti Jūsų sumanymu platesnį literatų ir leidėjų ratą. Todėl siunta į Svėdasų krašto Vaižganto muziejų kiek užtruks, bet bus gausesnė.

Pagarbiai ir nuoširdžiai,
Justas Vincas Paleckis

Europos Parlamento narys
Pylimo g. 12-10, 01118 Vilnius
Tel. (8 5) 266 3056
Faksas (8 5) 266 3058
www.paleckis.lt

Vytauto Bagdono atsakymas

2010 01 27

Laba diena,

Esu be galo dėkingas Jums už atsakymą ir mūsų sumanymo palaikymą. Mielai lauksime Jūsų dovanotų knygų. Prašome neskubėti, kada rasite galimybių, tada ir atsiųskite.

Pagarbiai-
Vytautas Bagdonas,
Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejaus vedėjas

Kęstučio Šalavėjaus laiškas

2010 01 14

Savivaldybės ar energetikos ministerija galėtų pradėti akciją - dalinti gyventojams taupiąsias lemputes. Kadangi priklausomi nuo elektros importo, taip suvartotume mažiau elektros (ir pinigai neištekėtų į užsienį), o tuo pačiu sumažintume gyventojų išlaidas. Taip pat siūlyčiau paskelbti šūkį - "Išjunk šviesą", taikant jš ne tik gyventojams, bet visų pirma valdžios institucijoms. Kur beužeisi, visur plieskia šviesos, netgi išeinant iš kabineto šviesos neišjungiamos (kaip ir kompiuterių monitoriai) ir t.t. Taip kas mėnesį galima būtų milijonus sutaupyti, bet, deja...

Justo atsakymas

Gerbiamas Kęstuti,

Ačiū už laišką ir pasiūlymus dėl energijos taupymo. Visiškai sutinku, kad mes ne visi pakankamai taupome, tuo padėdami ir sau, ir gamtai. Aš, tarkim, įsigijau energiją taupančių lempučių, kurias ketinu dovanoti savo susitikimų su rinkėjais metu. Bandysiu užkrėsti „taupymo virusu“ ir kitus.

Dėl gatvių ir viešųjų pastatų apšvietimo energiją taupančiomis lemputėmis kreipiausi į energetikos ministrą Arvydą Sekmoką. Savo atsakyme jis teigė, kad LR Vyriausybė, vykdydama ES direktyvas, yra priėmusi nutarimą, kuriame nustatomas sąrašas prekių, kurioms taikomi energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai. Pagal šią nuostatą valstybinės institucijos ir įstaigos turi pirkti ne žemesnės nei B efektyvumo klasės apšvietimo lempas.

Ministras taip pat teigė, jog Lietuva, organizuodama gatvių ir viešųjų pastatų apšvietimą,  laikysis Europos Komisijos 2009 m. kovo 18 d. priimto reglamento (245/2009), pagal kurį sugriežtinamas liuminescencinių lempų naudojimas. Šis reglamentas yra tiesiogiai taikomas ir jo privalo laikytis ES šalys narės.

Dar kartą dėkoju už Jūsų mintis ir rūpestį dėl labai svarbių dalykų. Norėtųsi, kad panašiai mąstytų ir veiktų kuo daugiau Lietuvos žmonių.

Pagarbiai,

Justas Vincas Paleckis

Europos Parlamento narys

Giedrės Pilkauskaitės laiškas

2010 01 13

Laba diena,

Jums rašo Giedrė Pilkauskaitė, praėjusių metu laureatė ir kelionės i Strasbūrą dalyvė. Visų pirma norėčiau Jum padėkoti už sveikinimus. Gavau visus ir su malonumu perskaičiau. Malonu kai žmogų nustebina paprastas laiškas ir kad paprasto žmogaus nepamiršta kitas žmogus. Laukiame naujų konkursų. Ir tiesiog norėjau pasiūlyti rašinio temą - Darbas Lietuvoje. Neseniai įstojau studijuoti aukštojoje mokykloje. Gaila, pažįstu tokių kurie mokintis negalėjo. Dėl ko? Atsakymas labai paprastas - neišgalėjo. Bandė susirasti darbą vasarą, užsidirbti, bet, gaila, neišėjo. O į bankų pinkles lysti nesinori, juolabiau nesinori savo gyvenimo pradėti nuo paskolos už tai kad kurtum geresnį rytojų ne tik sau, bet ir Lietuvai. Pati neseniai bandžiau ieškoti darbo. Supratau, kad tai neįmanoma. Tenka ir toliau stovėti už 4lt už valandą prekybos centre. Bet tikriausiai ir Jūs nelabai įsivaizduojate pragyvenimą visą mėnesį už 300lt. O man juk jau 20 - im, nesinori imti iš tėvų. Pikta, sdaudu ir klausimai už ką mus studentus taip ? Kalbu už visus su kuo bendrauju - mes jau pamiršome tą mintį kad reikia kurti šeimas, auginti vaikus, gyventi "ant savo galvos". Kodėl? Nes tai neįmanoma. Jaunam žmogui tiesiog nėra galimybės išeiti į savo gyvenimą, sukurti kažką savo. Visus gyvenimo metus tenorėjau gyventi Lietuvoje. Ir noriu. Bet, klausimas vienas - KAIP? Tikriausiai žmonės nieko nepakeis koneveikdami politikus bei vadindami juos "klounais" , bet tikriausiai taip žmogus sako kai jau yra beviltiškoje padėtyje ir nebeturi jėgų niekam kitam. Todėl ir norėčiau išgirsti kokie pasiūlymai Lietuvai yra teikiami iš studentų pusės, kaip jie ruošiasi išeiti gyventi į atvirą pasaulį. Būtų įdomu sužinoti. dar kartą dėkoju, tik džiaugsmu šis laiškas tikriausiai netrykšta. Ir tikriausiai todėl kad paprastas jaunas žmogus tiesiog nemato savo ateities.

Pagarbiai: Giedrė Pilkauskaitė 

Justo atsakymas:

2010 01 14

Miela Giedre,

Ačiū už jūsų nuoširdų ir skaudų laišką. Gerai suprantu, kaip nelengva dabar jauniems pradėti gyvenimo kelią neturint finansinio užnugario. Tokia padėtis tikrai stumte išstumia jaunus, energingus, gabius žmones iš Lietuvos, o tai pranašauja niūrią ateitį visai mūsų valstybei ir jos piliečiams.

Žinoma, krizė dar paaštrino šias problemas, tačiau jos neišnyks ir krizei praėjus. Galvoju surengti diskusiją šia tema, aptarti konkrečius pasiūlymus, kurie bent kiek pagerintų padėtį. Todėl dar kartą dėkoju už Jūsų mintis, miela Giedre – tam pokalbiui būtinai pakviestume ir Jus.

Pagarbiai,

Justas Paleckis

Giedrės atsakymas:

2010 01 14

Laba diena,

su malonumu sudalyvausiu kai tik pakviesite į šią diskusiją. Lauksiu naujienų. Gero darbo kuriant bent kiek šviesesnę ateitį.

Pagarbiai: Giedrė Pilkauskaitė

Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui
p. Gediminui Kazlauskui
2009 11 23, Nr. 10-2009, Vilnius

Dėl daugiabučių renovavimo

Norėčiau atkreipti Jūsų dėmesį į itin aktualią šiuo metu daugiabučių namų renovavimo programą. Gerai žinoma, kad namų renovacija padėtų išlaikyti esamas ir sukurtų naujas darbo vietas. Modernizuotų daugiabučių gyventojai sutaupytas lėšas dėl atpigusio šildymo galėtų išleisti prekėms ir paslaugoms pirkti. Tokiu būdu būtų skatindamas vartojimas ar gaivinama Lietuvos ekonomika. Daugiabučių renovacija leistų taupyti elektros energiją, kurios pakilusią kainą ir stygių pajusime po Ignalinos AE uždarymo. Taip pat tai padėtų pasiekti ES nubrėžtus tikslus kovoje su klimato kaita.
Pereinant nuo žodžių prie darbų daugiabučių namų modernizavime, manau, galėtų pasitarnauti kaimyninių ES valstybių patirtis. Vokietijoje privačios draudimo bendrovės finansuoja daugiabučių renovaciją, o jų gyventojai kurį laiką toliau moka tokias pačias šilumos kainas ir taip kompensuoja draudimo bendrovėms jų investicijas. Lenkijoje visų daugiabučių gyventojai, atsiskaitydami už komunalines paslaugas, kartu moka ir už būsto renovaciją. Nuo kiekvieno buto naudingojo ploto kvadratinio metro renkamas mėnesinis keliasdešimt centų mokestis, kuris patenka į bendrą kaupiamąjį fondą. Tuomet pagal sudarytą eilę imamasi daugiabučių modernizavimo. Lenkijoje jau renovuota arti 50 proc. visų daugiabučių, Lietuvoje, kaip žinome - tik apie 1 proc.
Dar praeitoje Europos Parlamento kadencijoje kartu su europarlamentarais iš Vokietijos, Vengrijos, Lenkijos ir kitų šalių pavyko pasiekti, kad Europos Komisija nuimtų 2 proc. apribojimą iš ES struktūrinių fondų finansuoti daugiabučių renovavimą ES valstybėse. Norėtųsi, kad Lietuva išnaudotų šias padidėjusias galimybes, daugiau lėšų nukreiptų namų modernizacijai.
Daugiabučių renovavimo programoje jau yra suformuotas kontroliuojantysis fondas, dar šį mėnesį turėtų būti paskelbtas konkursas finansiniams tarpininkams atrinkti. Norėčiau sužinoti, kas yra daroma ar ketinama daryti tam, kad būtų palengvinta finansinė našta gyventojams, ypač pensininkams ir jaunoms šeimoms, pasiėmusios būsto paskolas? Ar bus užtikrinta pasirinkimo galimybė – imti ar neimti paskolą būstui renovuoti? Ar numatyta, kaip elgtis susidūrus su daugiabučių gyventojų nesąžiningumu ir galimu piktnaudžiavimu siekiant išvengti mokėti kad ir simbolinį mokestį už renovuojamą daugiabutį?

Justas Vincas Paleckis

2009 12 09 buvo gautas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsakymas į užklausą (rašto Nr. (13-6)-D8-10766).

Atsakymo tekstą rasite pridėtame dokumente (pdf formatu).

Lietuvos Respublikos energetikos ministrui
p. Arvydui Sekmokui
2009 11 04, Nr. 09-2009, Vilnius

Dėl gatvių ir viešųjų pastatų apšvietimo

Europos Komisija 2009 m. kovo 18 d. priėmė reglamentą (245/2009), pagal kurį sugriežtinamas liuminescencinių lempų, naudojamų gatvėms ir biurams apšviesti, patekimas į rinką. Reglamentas numato laipsnišką, skirtingais etapais prekybos šiomis lempomis uždraudimą, pvz. seniausio tipo – T8 liuminescencinių lempų su halofosfatiniu liuminoforu pardavimas bus uždraustas nuo 2010 metų, o nuo 2012 metų nebus pardavinėjamos T12 ir T10 tokio tipo lempos ir sugriežtinami energijos efektyvumo reikalavimai. Reglamente taip pat numatomas minimalus lempų veikimo laikas, bei minimalūs reikalavimai siekiant mažinti gyvsidabrio naudojimą.
Pažymima, kad gatvių ir viešųjų pastatų apšvietimas būtų efektyvesnis ne tik naudojant energiją taupančias lempas, bet ir laikantis minimalių instaliavimo ir naudojimo reikalavimų, kaip kad optimaliausios įtampos naudojimas.
Savo ruožtu Europos Komisijos Aplinkos apsaugos direktoratas rengia „žaliųjų viešųjų pirkimų gaires gatvių apšvietimui“, kurios turėtų būti paskelbtos 2010 m. viduryje.
Norėčiau atkreipti Jūsų dėmesį ir į tai, kad ES Klimato kaitos paketas numato kiekvienos ES šalies narės pareigą gerinti energijos efektyvumą, tačiau kaip tai pasiekti – jau pačių ES šalių narių pasirinkimo reikalas.
Norėčiau sužinoti, kas yra daroma ar numatoma daryti, kad gatvėms ir viešiesiems pastatams apšviesti būtų naudojamos labiausiai elektros energiją taupančios lempos, kaip kad rekomenduoja Europos Komisija? Tai, žinoma, būtų parama ir Lietuvos energetikos sektoriui, susiduriančiam su elektros energijos trūkumu, ir indėlis į aplinkosaugą, kovą su klimato kaita.

Justas Vincas Paleckis

2009 12 02 buvo gautas Lietuvos Respublikos energetikos ministro atsakymas į užklausą (rašto Nr. (9.3-11)-3-2212).

Atsakymo tekstą rasite pridėtame dokumente (pdf formatu).

Violetos Vilčiauskienės ir Violetos Katinienės laiškas

2009 11 25

Laba diena, gerbiamas europarlamentare,

    rašome Jums iš Joniškio Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos. Norime su Jumis pasidalyti džiaugsmais ir patirtimi apie mūsų organizuotą Skaitančios klasės konkursą, kurį Jūs parėmėte finansiškai. Konkursas pavyko, vaikai liko patenkinti. Geriausią klasę apdovanojome dideliu tortu, kitas aktyvesnes dalyves - saldainiais. Išrinkome ir geriausius skaitytojus, kuriems įteikėme po spalvingą knygą. Šventinio renginio metu vaikai  žadėjo ir toliau skaityti, labai šiuo konkursu džiaugėsi laimėjusios klasės mokytoja V.Kupinienė. 

    Tikimės, kad vaikams renginys  paliko įspūdį, o  bibliotekininkėms pavyks ir ateityje ugdyti   ištikimus knygos mylėtojus. Plačiau apie šį renginį galite paskaityti prisegtoje informacijoje, kuri yra patalpinta mūsų bibliotekos interneto svetainėje, taip pat išsiųsta į  www.skaitymometai.lt , žurnalą „Tarp knygų“  Konkursas aprašytas šios dienos „Sidabrės“ laikraštyje.

  Dar kartą  bibliotekos kolektyvo   bei apdovanotųjų klasių ir vaikų vardu labai nuoširdžiai dėkojame už suteiktą paramą. Ji mums labai padėjo!.

Sėkmės Jums kuo didžiausios, geros sveikatos!

Pagarbiai, 

Joniškio Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos darbuotojos

Justo atsakymas

2009 10 02

Mielos Violetos,

   Ačiū už laišką, kuriame primenate mūsų susitikimą J. Avyžiaus viešojoje bibliotekoje. Man apie jį liko patys geriausi prisiminimai. Žinau, kad dabar, užėjus sunkmečiui, bibliotekų padėtis Lietuvoje tikrai vargana. Apie tai keitėmės nuomonėmis ir su Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininku Petru Zurliu.

   Labai sveikinu Jūsų iniciatyvą skelbti „Skaitančios klasės“ konkursą. Pasistengčiau šį sumanymą palaikyti, tačiau nežinau Jūsų bibliotekos atsiskaitomosios sąskaitos numerio. Bučiau dėkingas, jeigu jį atsiųstumėte.

   Linkiu Jums ir visoms mieloms kolegėms kuo geriausios sėkmės. Lieku prie savo nuomonės, kad knygos nepakeis niekas. Stenkimės, kad taip ir būtų.

Pagarbiai,

Justas

Europos Parlamento narys

Violetos Vilčiauskienės ir Violetos Katinienės laiškas Europos Parlamento nariui Justui Vincui Paleckiui

2009 09 25

Laba diena, gerbiamas  europarlamentare,

    Kreipiamės į Jus iš Joniškio Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos kaip į supratingą, išmintingą politiką, knygos žmogų - rašytoją,  skaitytoją. Šiltai prisimename praėjusių metų rugsėjo 22 d. mūsų bibliotekoje vykusį susitikimą su Jumis. O kalbantis prie kavos puodelio, mes supratome, kad Jums nesvetimi bibliotekų rūpesčiai, jų aprūpinimas knygomis, domėjotės, ką  skaito joniškiečiai ir apskritai  gerbiate skaitančius žmones.  Deja, šie metai bibliotekoms „nepinigingi“. Nepaisant  Vyriausybės patvirtintos Skaitymo skatinimo  programos,  iki minimumo sumažintas finansavimas naujoms knygoms  pirkti, išlaidas kitoms reikmėms mažina ir savivaldybė.   Tačiau tokie jau mes – bibliotekininkai, stengiamės vykdyti savo misiją, net ir negaudami   naujų knygų, verčiamės su tuo, ką turime, siekiame,  kad kiekvienas apsilankęs pas mus rastų širdžiai  mielą knygą. 

    Deja, didelį nerimą kelia tai, kad vis mažiau skaito vaikai, jaunimas. Ne paslaptis, kad didelę jų laisvalaikio dalį užima  kompiuteriai, televizija. Tad stengiamės prasimanyti priemonių, kaip paskatinti vaikus daugiau skaityti, pamilti knygą, kad  pomėgis skaityti išliktų visą gyvenimą, nes, kaip Jūs  labai prasmingai parašėte mūsų Svečių knygoje,  knygos nepakeis niekas,  knygos padeda ir padės  skaitantiems žmonėms žvelgti iš Joniškio ir  plačiau  matyti Lietuvą, Europą ir visą pasaulį. Mes organizuojame daug knygą ir  skaitymą populiarinančių renginių, susitikimų, šiais metais vykdome skaitymo skatinimo projektą. Vienas iš šio projekto renginių – visą spalio mėnesį skelbiamas „Skaitančios klasės“ konkursas, kuriame pakvietėme  dalyvauti Joniškio miesto mokyklų 2 - 4 klasių mokinukus. Iš viso tokių klasių miesto mokyklose yra  20. Susidomėjimas konkursu didelis, juolab, kad  pažadėjome ir prizų. Aišku, visų neapdovanosime, bet nors tris klases tikimės paskatinti,  dar keletą    daug skaitančių   vaikų, kuriems labiausiai  tiktų padovanoti knygas. Problema ta, kad visam  šitam mūsų sumanymui  trūkstame pinigėlių. Patikėkite, jaučiamės išties  nesmagiai, tačiau   prašome Jūsų gal galėtumėte mums padėti finansiškai, paremdamas šį mūsų sumanymą kokiais 200-300 Lt. Iš visos širdies būtume dėkingi.

   Koks Jūsų sprendimas bebūtų, tikimės sulaukti atsakymo.

   Kuo geriausios Jums sveikatos, sėkmės  politinėje veikloje ir  asmeniniame gyvenime.

Pagarbiai

Violeta Vilčiauskienė, Joniškio Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja

Violeta Katinienė, Vaikų  literatūros skyriaus vedėja

Kiek reikia valstybės?

Dar taip neseniai iki pat dabartinės Globaliosios Krizės pradžios rinkos fanatikai iš LLRI ir kiti aršieji liberalai privatizuotojai, rinkos fundamentalistai pagal prof. Povilą Gylį, nesustodami kartodavo: „Kuo valstybės mažiau, tuo ekonomikai geriau“. Dabar jie su šiuo savo devizu kiek pritilo. Net priešingai, kviečiasi tą pačią jų pačių niekinamą, žeminamą valstybę gelbėti valstybės – mokesčių mokėtojų pinigais prisidirbusius privačius bankus.

Tiktai, atrodo, rinkos fundamentalistus Globalioji Krizė dar neatvedė į protą. Jie ir toliau kaip užsukti nepailsdami kartoja, kad privatus verslas „efektyvesnis“ už valstybinį. Apie Lietuvos valstybinį komercinį banką nenori net girdėti. Argumentas – tas pats. Privatus yra „efektyvesnis“. Šios tezės patvirtinimui pavyzdžių jie turi į valias.

Tiktai fundamentalistams šiuo atveju tenka priminti, kad lyginant privatų ir valstybinį verslus reikia atsižvelgti, kokia yra pati valstybė.  Jeigu ji yra oligarchinė ir ją vairuoja dideli privatūs pinigai, konkurencija tarp valstybinio ir privataus verslų yra iš anksto nulemta.

Iš kitos pusės pažvelgus, minėta privataus verslo „efektyvumo“ nuostata yra tos jau girdėtos dainelės „Kuo valstybės mažiau“ atkartojimas tik kitais žodžiais. Tik kitais žodžiais ji reiškia ne ką kita, kaip valstybės niekinamą, žeminamą.

Tokio ciniško, įžūlaus valstybės niekinimo ir žeminimo pavyzdį mums pateikė pasaulinė rinkos fundamentalizmo lyderė JAV. Privačių bankų vadovybės išsimokėjo sau milijonines premijas iš gautų valstybinės paramos su vargais sukrapštytų pinigų. Jie net nesivargino kokiais nors fiktyviais pinigų „plovimo“ projektais. Taip akivaizdžiai milijonus pasiėmė ir įsidėjo į kišenę. Koks silpnas ir menkas prieš rinkos galiūnus tada pasirodė besisvaidantis žaibais iš tribūnos naujasis JAV Prezidentas.

Ar bereikia geresnio rinkos privataus „efektyvumo“ pavyzdžio?

Ar bereikia stebėtis, kad iš tokios privataus „efektyvumo“ žeminamos ir niekinamos laisvos ir nepriklausomos Lietuvos šimtais tūkstančių bėga iš Tėvynės nusivylę ja tėvynainiai?

Ar bereikia geresnio Lietuvos valstybės žeminimo pavyzdžio, kai valstybė su vargais surinktus pinigėlius atiduoda privatiems pensijų fondams ir paskui tuos pačius pinigus vėl skolinasi obligacijomis, mokėdama palūkanas? Panašių privataus „efektyvumo“ pavyzdžių – begalės. Pradedant LEO ir baigiant likimo nelaimėlius ligonius smaugiančia farmacija.

Kada Lietuvos socialdemokratai pateisins kairiųjų viltis ir bent pasižaibuos prieš masinius privatizavimo „efektyvius“ absurdus švietime, sveikatos apsaugoje, teisėtvarkoje ir kitur? Kada išsipildys liberalaus politiko populiaraus publicisto Leonido Donskio lūkesčiai: „O stipri kairioji partija ir kairiosios vertybės yra būtinos Lietuvai kaip deguonis“ („Taip, bet ...“, 2007, psl. 37)?

Prisimenant, kad valstybė pirmiausia – tai mes visi valstybės gyventojai, yra absurdiška klausti: „Kiek reikia valstybės“? Telieka žaibuotis: „Atėjo Globali Krizė ir yra galimybių - pats laikas išlaisvinti valstybę iš efektyviųjų dešiniųjų privatininkų“! Pasaulinių pavyzdžių jau yra.

Islandija be jokių rinkimų masinių protestų dėka valstybės valdymą atėmė iš dešiniųjų ir perdavė socialdemokratams. Mažiausia privatizuota Kinija geriausia tarp visų didžiųjų valstybių susidoroja su Globaliosios Krizės iššūkiais.

Kairioji vertybė – tai pagarba ne „šventai“ nuosavybei, bet  valstybei ir žmogui su visomis iš to išplaukiančiomis teisinėmis ir kitomis normomis.

Prisimenant L.Donskį, tai – kaip tik tai, ko mums labiausia ir reikia.

2009 m. rugpjūtis 4 d.                  Petras Eidukevičius

Krizė ar sunkmetis?

Pasaulis išgyvena ypatingą ekonominį sunkmetį. Dabar krizės mastai – nuosmukių rodikliai primena Didžiąją tarpukario. Tada, kaip rodo vadovėlių diagramos, nuo Didžiosios depresijos bent JAV išgydė antrasis pasaulinis karas. Užuominos grėsmingos. Prie dabartinių karinių galių karas, teroras, revoliucijos kaip gydymo priemonės jau netinka. O kitų būdų kaip gydytis nuo krizės pasaulio šviesieji protai dar neranda.

Ką tai reiškia? Krizė ne vien ekonominė. Tai ir mokslo krizė. Civilizacija savo raidos kapitalizmo etape dėsningai, ar ne pagal K.Marksą, priėjo liepto galą? Kapitalizmas, įveikęs socializmą, suklupo savo pasiekimuose. Rinka nesusitvarko. Valstybės, didesnėje ar mažesnėje stambiojo kapitalo - oligarchų valioje, menka paspirtis rinkai (netikėta V.Putino pastaba š.m. Davose). Valstybinės piniginės injekcijos bankrutuojantiems bankams neteikia jokios garantijos dėl galutinio išsigydymo. „Veide“ (š.m. Nr. 27) kalbama apie antrąją bankų griūties bangą.

Turėkime drąsos pažiūrėti tiesai į akis. Tik kur išeitis?

Tenka prisiminti turtingiausio pasaulio žmogaus Bilo Gateso pastabą 2008 metų Davose apie kapitalizmą, kuris, išlaisvinęs savanaudiškumą, davė daug naudos, bet jį reikia tobulinti. Išskirta ne privati nauda, bet NAUDA VISIEMS. Bene reikšmingiausiais kapitalo atstovas prabilo beveik kaip pagal K.Marksą.

Ar tai ne švieselė tunelio gale? Komunistinė lygybės, tik be jokios lenininės prievartos, idėja pagal T.Morą ir K.Marksą papildyta kapitalistinės išlaisvintos iniciatyvos praktikos patyrimu - ar ne tai, ko mums reikia? Kaip daryti ir padaryti taip, kad ... NAUDOS GAUTŲ VISI?

Jungtis – išlaisvinta iniciatyva ir nauda visiems - tai būtų kelrodė žvaigždė mūsų pirmiesiems žingsniams pradedant kopimą iš krizės duobės.

Taip logiškai galvojant dabartinėje globalizuoto pasaulio situacijoje kiekvienas, net ir tie milijardieriai, priklausome nuo visų kitų daug daugiau, nei anksčiau. Paklauskite kinų. Tai reiškia, kad mūsų privatus interesas yra neatsiejamai susietas su viešuoju interesu – nauda visiems.  Prisilaikant tokio principo, iki bankų slaptumo išslaptinimo – prie tokios minties pripratimo - jau tik laiko klausimas. Šveicarijos bankai jau pradėjo keistis šia linkme.

Kitas žingsnelis – didieji pervedimai tik per valstybinį banką. Dabar bankai keičiasi – bent 94 proc. pervedimų - piniginiais burbulais be jokių realių prekinių mainų. Panašių žingsnelių galima prigalvoti į valias. Apie progresinių mokesčių principą jau ir banalu kalbėti.

Kalbama, kad yra idėjų krizė. Gali būti, kad tai reiškia liberaliojo egocentrizmo krizę? Truputį pamąsčius pagal B.Gatesą, krizė virsta atsiveriančiais plačiais horizontais.

O gal Dievulis mums tą krizę laiku atsiuntė, kad susiprastume, ką darą?

Petras Eidukevičius

2009 m. liepa 21 d.

Dėkoju už suteiktą galimybę apsilankyti Europos Parlamente ir Lietuvos atstovybėje Europos Sąjungoje, o tuo pačiu pamatyti kai kurias Europos šalis iš arčiau.

Kelionė buvo puikiai organizuota, daug sužinojome, įgijome ir nemažai žinių, patirties.

Švaisčiausi plunksna popieriaus lapeliais,
Žvalgiaus per langus į svečius kraštus,
Į žalią žemę, išropotą keliais,
Į žmogaus darbus, rūpesčius rimtus.

Kiekviena diena, nors ir praleista ant ratų, buvo ne tik įdomi, bet ir gana linksma. Matyt todėl mano kelionės kūryba išėjo su humoro gaidele:

Kelionė

Tai puikumas tos kelionės -
Nuotykių ištroškę žmonės
Prie autobuso dviaukščio
Susirinko kilt į aukštį.

Vienas jaunas, kitas senas,
Su lazda netgi stuksena,
Ponios garbanas surietę
Skuba, brukas į "karietą".

Per Europą važinėsis, -
Daug matys ir daug stebėsis.
Lagaminuose manta,
Moja rankomis: - Atią!

Vyreliuk, palieki vienas,
Pauliok, nebūki krienas,
Namus šluoki barzdele,
Vedžiok šunį ristele!

***

Prisigėrę arbatėlės,
Nakčiai sugulam, kaip lėlės,
O lovelės - vien kalba
Galva kyšo iškarta,

Kojos slysta į puses,
Kliudo užpakalis tas...
Viens ant aslos autobuso,
Kitas miegmaišyje duso,

Tas dejuoja, kitas stena,
Storas parpia natą seną,
Dardam, burzgiam, kai sustojam,
Pagal grafiką sisiojam.

Vidury nakties - kelk, mauki,
Pinigėlį sargui trauki,
Nors ir sapną dar sapnuoji:-
Ei, "kobieta" , kur kulniuoji?

Bet jinai duris jau veria,
Ten, kur vyrai eit negali...

***

O kely - galingi miestai,
Ir šviesų, ir garsų fiesta,
Ne namai - karalių rūmai,
Ne tavai, o gidų "dūmai".

Tik mokėki kronas, eurus,
Kaip mat priekiais atsisuks,
Atsivers muziejų vartai,
Sugirgždės: - "Gyventi verta"...

Stovi Briusely dvarai,
Kad nekilt tautų karai,
Kad neskriaustų turčius bėdžiaus,
Dičkis mažiui duotų ėdžių...

Parduotuvės šurmuliuoja,
Gausi, ko net nesvajoji.
Pailsai, prakaitą brauki -
Alaus gėrimo ragauki,

O po to - kiaulaitės šono,
Ar guliašo, žuvies kūno,
Sraigių - muslių išvirtų,
Raudonuos veidai nuo jų.

Katedrų varpai treliuoja,
Upėm plaukioti vilioja
Baltaraūbiai jūreivėliai, -
Tau tarnaus, kaip kavalieriai.

Statulikę pamyluosi,
Tuoj į meilę įvažiuosi.
Jinai čia, gal taip arti,
O gal ten - saldžiai karti.

Bet tavęs tikrai ji laukia
Namuose, rugių palaukėj,
Ežerėly ir miške,
Grumste žemės - Lietuva...

Eduardo Bytauto laiškas

Gerb. p. Justai Palecki,

Rašome Jums kaip žmogui turinčiam įtaką ir balsą Lietuvos ir Europos mastu, su prašymu padėti garso ekologijos tema.

Visuotinai pripažinta, kad autotransporto triukšmas yra pagrindinis triukšmo šaltinis miestuose. Tačiau retame pasisakyme ar straipsnyje girdime analizę iš ko tas autotransporto triukšmas susideda, o vertinama tiesiog kaip vientisas neišvengiamas blogis, kaip kokia fatališka neišvengiamybė, nuo kurios gintis tik akustinėmis sienelėmis, plastikiniais langais, deja pamirštama paminėti, kad taip užsisandarinus, susirgsime nuo oro trūkumo.

Pagal Pareto teoriją 20/80, gal tik keli procentai veiklos įtakoja 80, 90 % galutinio rezultato. Ar nėra taip ir su autotriukšmu.Čia pateikiame improvizuotą autotriukšmo mieste diagramą. (diagramą pridedame)

Žalia spalva – tai apie 95 % – viso vidutiniškai triukšmingo   miesto autotransporto.

Geltona spalva –  tai 4 % ­­­– maršrutiniai, miesto autobusai, šiukšlių išvežimo transportas ir pan...

Raudona spalva –  tai 1 % – piktybiškai sukeliamas triukšmas – „patobulinti“ triukšmingi automonstrai, vasaros sezono metu motociklai su „duslintuvais“ be triukšmo slopinimo elementų ir panašūs pikinio triukšmo šaltiniai.

Paaiškės, kad susitvarkius su vos 1 % ar 0,5 % piktybiškų  triukšmadarių mes turėsime stulbinančių rezultatų.

Kaip Jūs galvojate?

Šios mintys – tai santrauka idėjų atsiradusių bendraujant su autoinžinieriais, akustikais, verslo žmonėmis, sveikatos apsaugos darbuotojais. Džiugu, kad 2008.05.15 išėjo  ĮSAKYMAS DĖL KELIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ VARIKLIŲ TRIUKŠMO RIBINIŲ DYDŽIŲ IR JŲ NUSTATYMO TVARKOS APRAŠAS http://www.transp.lt?Element=ViewArticle&Lang=LT&TopicID=317&ArticleID=5537  

Šiuo pagrindu jau sukurti precedentai, kaip sėkmingai tramdyti piktybinius akustinius agresorius (   http://www.youtube.com/watch?v=yrDyWZ8rRos   ) Smulkiau apie tai prisegamuose straipsniuose: „AUTOMONSTRIZMAS“(www.akustika.lt) ir sutrumpinta versija“GATVĖSE – RIAUMOJANTYS AUTOMOBILIAI“( RESPUBLIKA priedas Greitis 2009 01 21)

Džiugu, kad ši norma atsirado. Deja, turime ir rimtų pastabų jai – manome, kad ji neišpildo misijos, dėl kurios buvo sukurta, žr. prisegamą straipsnį „Ar naujosios triukšmo normos išpildo savo misiją.“ Jei mes klystame juridiniu, techniniu, įstatymų sugretinimo, liberalizmo dvasios plotmėje, manau esame labiau ant moraliai teisingo pamato, nei šios normos sukonstruotos. Neveltui Romos teisės pagrindas „Justitia est fundamentum regnorum“. O gal šiame moderniame mokslo, tyrimų, kartografavimų, mistinių diagramų ir skaičiukų amžiuje paseno šis posakis? Mes nespėsime vis „skystinti“ normas pagal sparčiai degraduojantį pasaulį, kad vis įsitekti į normas.

Ponai ir ponios kurkime kartu tylų, draugišką, ekologišką miestą sau ir savo vaikams, o ne teritoriją, kurios sugedimas neviršija nustatytų normų, deja kokių normų.

Ko siekiame šiuo laišku.

Paraginti protingus, įtakingus žmones siekti galutinio rezultato. Rezultatas? Sukurti normas ir pavesti jas TA centrams? Ir viskas?

Pvz. Gintautas Šlėderis asociacijos „Transeksta“ direktoriaus nuomonė tokia:

Subject: Re: Klausimas apie automobiliu triuksmo matavima tech. apziuros metu

Laba diena,

Lietuvos techninės apžiūros įmonėms keblumų dėl triukšmo matavimo TA metu nekyla, nes tam buvo ruoštasi iš anksto. Visos įmonės turi įsigijusios triukšmo matavimo prietaisus. Techninės apžiūros metu triukšmas matuojamas tik esant akivaizdžiam nustatytų reikalavimų neatitikimui (Techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai - 701 kodas).

Mūsų manymu policijos pareigūnai turėtų daugiau dėmesio skirti triukšmo problemoms kontroliuodami automobilius ir motociklus  keliuose, nes dažniausiai į TA  transporto priemonės atvyksta tvarkingos, o išmetimo sistema „patobulinama“ jau po techninės apžiūros.

Gintautas Šlėderis

asociacijos „Transeksta“ direktorius

Išėjus į bet kokią miesto gatvę – akivaizdu, kad nėra jokio rezultato!

Kai tėvas savo vaikams paveda išravėti daržą, jis prašo ir tikisi, kad iki vakaro nebeliks piktžolių, o ne kad vaikai jas ims skaičiuoti, kartografuoti jų paplitimą, analizuoti ar jų yra daugiau, nei kaimynų darže, o gal pagal bendrą kaimo „piktžolėtumo vidurkį- „normą“ jų daržas dar puikiai atrodo. Ir atėjo vakaras ir vaikai neišpildė tėvo paliepimą... ir paėmė tėvelis diržą... O kas pas mus tėvas Lietuvoje triukšmo prevencijos srityje?

Eduardas Bytautas, pilietinės iniciatyvos „UŽ MIESTĄ BE TRIUKŠMO“ vardu.

Justo atsakymas

Gerbiamas Eduardai Bytautai,

Dėkoju už Jūsų laišką, kuriame pasidalinate savo pilietinės iniciatyvos „Už miestą be triukšmo“ surinkta informacija ir siekiais. Manau, kad tokia asociacija yra labai reikalinga ir svarbi. Prašau laikyti ir mane jos nariu, nes dirbdamas Europos Parlamento aplinkosaugos komitete dažnai susiduriu su šia skaudžia problema ir kartu su kolegomis stengiamės mažinti jos negatyvų poveikį sveikatai ir savijautai.

Statistikai suskaičiavo, kad triukšmo padariniai vargina trečdalį visų ES gyventojų. Dieną per didelis triukšmas veikia 40 proc., o naktį - 20 proc. ES gyventojų. Tiek Vilniuje, tiek Briuselyje ar Strasbūre, susidūręs su riaumojančiomis patobulintomis transporto priemonėmis, visada pasijuntu nejaukiai. Jūsų improvizuota autotriukšmo mieste diagrama aiškiai parodo, kad būtent šie piktybiški triukšmadariai labiausiai ir drumsčia įprastinį miesto šurmulį.

2002 metais Europos Parlamentas priėmė direktyvą dėl aplinkos keliamo triukšmo įvertinimo ir valdymo. Ji skirta kovai prieš aplinkos keliamą triukšmą gyvenamuose rajonuose ir viešuosiuose parkuose, teritorijose šalia mokyklų, ligoninių bei kitų triukšmui jautrių pastatų ir vietovių. O Lietuva, tapusi ES nare, privalėjo įgyvendinti šią direktyvą, todėl šiuo metu turime Triukšmo valdymo įstatymą bei su ES standartais suderintas higienos normas bei Jūsų minimus Susisiekimo ministerijos įsakymus, reguliuojančius variklių triukšmo ribinius dydžius ir jų nustatymo tvarką.

Tačiau triukšmo valdymo sistema Lietuvoje yra pradinėje stadijoje. Jos įgyvendinimui ruošiami žmogiškieji ir techniniai pajėgumai. Jūsų siųstame vaizdelyje tai ir užfiksuota. Džiugu matyti, kad policija bendradarbiauja su automobilių specialistais bei išnaudoja moderniosios technikos galimybes. Vis tik tenka sutikti su Jūsų palyginimu apie tėvą, pavedusį savo vaikams išravėti daržą, nes šiuo metu už triukšmo valdymą atsakingos institucijos atlieka tik stebėtojo vaidmenį, o tai nepadeda siekti triukšmo prevencijos ar pažeidimų mechanizmo efektyvumo.

Kad kova su atotriukšmu nėra efektyvi parodo ir nustatytos leistinos variklių triukšmo ribos. Normų konstrukcija, kai imama stambios grupės pats triukšmingiausias modelis, daro galimybę piktnaudžiauti bei apsunkina kaltės teisinį suformulavimą. Verti dėmesio Jūsų ir Jūsų kolegų pastebėjimai, kad variklio triukšmo ribiniai dydžiai tūrėtų būti nustatomi pagal konkrečius automobilių modelius, o nauji gamintojai, norintys jas viršyti, turėtų gauti ES ar jos įgaliotų institucijų leidimą. Tokios įstatymų pataisos suteiktų realesnę galimybę užtikrinti tiek ES, tiek Lietuvos įsipareigojimus apsaugoti žmogų nuo jo sveikatai ar gyvybei kenkiančio triukšmo ir užtikrinti žmogaus gyvenimo kokybę.

Jūsų laiško paskatintas įsigilinti į šią aktualią dideliam žmonių ratui problemą, ketinu kreiptis į Europos Komisiją ir kitas institucijas, taip pat kelti šį klausimą Europos Parlamente. Sieksiu atkreipti dėmesį į susidariusią situaciją bei ieškoti galimų teisinių ir praktinių jos sprendimų būdų.

Apie tai, kaip seksis, pasistengsiu informuoti ir Jus.

Pagarbiai,

Justas Vincas Paleckis

Kristinos Pavliukianec laiškas

“Padėkime Žemei – padėkime sau”

  Šiais laikais labai aktuali tema – ekologija. Vos ne kasdien matome įvairiausius reklaminius plakatus – „ Gyvenkime ekologiškai ! ” , „ Gamta – mūsų namai. Saugokime ją – rūšiuokime “ ir t.t.   Bet ar mes šitokias iškabas tik skaitome ar ir imamės veiksmų ? Esu be galo laiminga, nes galiu tvirtai pasakyti, jog kuo toliau, tuo labiau žmonės rūpinasi gamta, ne tik ją saugo, bet ir nori sumažinti tą žalą, kuri jau yra padaryta.
  Pagalvokime, juk Žemė – planeta, kurioje mes gyvename, Žemė – mūsų namai. Jei mes padėsime jai, tai mes padėsime ir sau ! Pastaruoju metu visame pasaulyje, tai pat ir Lietuvoje, vyksta be galo daug akcijų skatinančių gyventi švariau ir geriau. Padėkime Žemei, padėkime sau, juk tai gali būti šitaip lengva ! Niekas neliepia staiga kardinaliai keisti savo gyvenimo būdą ar aplinką. Pradėkime nuo smulkmenų. Nepalikime telefono įkroviklių rozetėse, jei telefonai nesikrauna, į arbatinuką pilkime tik tiek vandens, kiek reikia tam kartui, tuomet nešvaistysime elektros energijos veltui.   Kai valomės dantis – užsukinėkime čiaupą. Taip sutaupysime daugybę litrų vandens, „ nepaleisime jo vėjais “ . Artimoms kelionėms nenaudokime mašinos, paprasčiausiai pasiimkite balkone gulintį dviratį ar  pasivaikščiokime pėsčiomis, sportas – sveikata. Abipusiai naudinga : nebus teršiama aplinka, o mes įgausime gražiasnes kūno formas. Na o  jei nemėstate vaikščioti ar neturite dviračio – naudokitės viešuoju transportu, o dar geriau būtų jei autobusus keistumėte i troleibusus, nes elektra ekologiškesnė. Tai pat, viena iš didesnių  žmogaus problemų yra šiukšlės. Ar Jūs pastebėjote kokioje aplinkoje mums tenka gyventi ? Aplink mus pilna šiukšlių ! Negi taip sunku yra nueiti iki šiukšliadėžės ? Argi malonu sėdėti vasarą prie ežero, kai papludimy pilna maišelių ir įvairių įpakavimų nuo maisto ? Drąsiai galiu teigti, jog visi žmonės atsakys „ ne “ . Pagalvokime, stiklinis butelys, kurį „ netyčia “ paliksime ten kur sėdėjome ar sudaužysime, suirs net per 900 metų, vietoj to, kad išmestumėme jį į stiklui skirtą konteinerį, kur jis būtų perdirbtas, tad rušiuokime ! Stenkimės kuo mažiau naudoti aerozolinių purškiklių, tokių kaip dezodorantai, oro gaivikliai, nes jie plonina ozono sluoksnį, kuris yra labai svarbus. Nors kai kuriems žmonėms atrodo, kad atliekų deginimas labai geras dalykas, deja... Nedeginkime atliekų. Kasdien yra iškertama milijonai medžių tam, kad būtų atspausdinta kasdieninė dozė pasaulio naujienų... Naudokimės masinės komunikacijos priemonėmis ir saugokime miškus, nekirskime jų. Jie svarbūs ne tik mums, žmonėms, bet juk tai yra daugelio gyvūnų namai ! Jeigu Lietuvoje kiekvienas žmogus pasodintų po medį, dabar  jų būtų  keliais milijonais daugiau.
  Norint pakeisti visą pasaulį, pirmiausia reikia pasikeisti pačiam. Ir nebūtina iš karto pulti dėti katalitinius įtaisus ant gamyklų, fabrikų kaminų ar mašinų išmetamųjų vamzdžių, kurie sumažins rūgščių kritulių kiekį. Nereikia namo stogą iškloti saulės energiją sugeriančiom plokštėm ar pradėt ieškot geoterminės energijos norint naudot alternatyvius energijos šaltinius. Juk pirmieji mano pasiūlyti variantai nieko nekainuoja !  Tad pradėkime mažais žingsneliais, o rezultatai bus matyt. Stengdamiesi ir dirbdami išvien mes galime daug pasiekti ! Neabejokite savimi ir skatinkite pisijungti kitus ! Žalia, tai gyvybės spalva...

Justo atsakymas

Gerbiama Kristina,

Džiaugiuosi ir aš, kad vis daugiau žmonių Lietuvoje susimąsto apie savo gyvenimo būdą ir aplinkos apsaugą. Europoje tokios akcijos kaip mano iniciuota „Padėkime Žemei- padėkime sau“ yra kasdienybė. Europiečiai jau seniai ne tk domisi, bet ir aktyviai veikia siekdami išgelbėti Žemę. Teisingai pastebite, kad užtenka pradėti nuo smulkmenų- automobilio iškeitimo į dviratį ar viešąįį transportą, nešiukšlinti, taupyti energiją, ir sąmoningas šių smulkmenų įgyvendinimas neabejotinai padės išsaugoti mūsų namus- gamtą.

Sėkmės gyvenant ekologiškai!

Justas