 Europos Sąjunga – tai dinamiškumas, iniciatyvumas, kūrybiškumas. | English version   |
Europos Sąjunga – tai dinamiškumas, iniciatyvumas, kūrybiškumas. | English version |
Europos Parlamento nario Justo Paleckio biuras Vilniuje: Pylimo g. 12-10, 01118 Vilnius | Ar blogas yra geras? – Rašykite100 metų kovoje už lygybę: tikslas priartėjo, bet dar nepasiektas (2010 03 08)
Šeštus metus dirbdamas Europos Parlamente iš anksto žinau, kad prasidedanti plenarinių posėdžių savaitė Strasbūre bus ypatinga - jau vien dėl pirmadienio, kovo 8-osios. Parlamento pirmininkas, kaip visada, ta proga pasakys kalbelę, bus daug parodų, koncertų, kitų renginių, skirtų šiai dienai. Mūsų, socialistų ir demokratų frakcijoje, ta proga diskutuosime, ieškosime naujų pasiūlymų ir kelių, kaip dar aktyviau kelti moterų teisių problemas, pasiekti jų sprendimą. Juk būtent vokiečių socialdemokratė Klara Cetkin 1910 metais moterų kongrese Kopenhagoje pasiūlė kovo 8-ąją minėti kaip moterų kovos už laisvę ir lygias teises dieną. Per šimtą metų toji kova (ne be vyrų supratimo ir pagalbos) buvo sėkminga. Šiandien nieko nebestebina moterys – premjerės ir prezidentės, moterų proporcija nuolat didėja tarp garsiausių mokslininkų, kultūros žmonių, verslo lyderių. Ir vis dėlto... Europos Parlamento socialistų ir demokratų frakcija laikosi požiūrio, kad vienas esminių uždavinių Europos mastu, greta socialinės nelygybės bei skurdo mažinimo, yra moterų ir vyrų lygybės užtikrinimas. Juk ES šalyse skirtumas tarp moterų ir vyrų atlyginimų vis dar didelis: moterų algos mažesnės nei vyrų 14-20 procentų, o privačiame sektoriuje šios žirklės dar platesnės. Todėl mūsų frakcija siūlo skelbti vasario 22-ąją tarptautine lygaus užmokesčio diena. Mat, sąlyginai skaičiuojant, moteris, dirbdama tokį pat darbą kaip ir vyras, nuo sausio iki sausio, turi papildomai plušėti jau kitais metais nuo sausio 1 d. iki vasario 22-osios, kad pasiektų praėjusių metų vyro algos lygį. Kitas svarbus uždavinys yra sukurti galimybę moterims suderinti asmeninį ir darbinį gyvenimus. Todėl socialistai inicijavo EP rezoliucijas, kurios skatina moterų ir vyrų lygybę darbe, pakankamą laiko motinystės ir tėvystės atostogoms skyrimą. Tai aktualu ne tik dailiajai lyčiai, bet ir vaikams, kurie, kaip įrodyta, geriau auga šeimose, kuriose abu tėvai randa laiko būti su vaikais. Daugiau kaip 90 procentų Skandinavijos ir Vokietijos įmonių praktikuoja lankstų darbo valandų grafiką, ypač patogų auginantiems vaikus tėvams. Vokietijoje veikia per 2000 mokyklų su prailginta darbo diena – tai vadinamosios visos dienos mokyklos, kurios laikomos patogiomis tėvams ir naudingomis vaikams. Pastebimas įdomus fenomenas – ten, kur moterų ir vyrų lygybė yra didžiausia, ten pastebima ir didesnė visuomenės konsolidacija, mažesnis išnaudojimas, didesnė gerovė. Geriausias pavyzdys – Skandinavijos šalys, kuriose ir gimė judėjimas už lyčių lygybę. Prie šio judėjimo ištakų stovėjo socialdemokratai. Iš Skandinavijos judėjimas išsiliejo į kitas šalis. Antai prieš porą metu Ispanijos premjeras Jose Zapateras pirmą kartą pasaulio istorijoje suformavo ministrų kabinetą, kuriame moterų buvo daugiau nei vyrų. Ir Lietuva artėja prie pasaulio rekordininkių – iš trijų aukščiausių pagal protokolą valstybės postų du pirmuosius (Prezidentės ir Seimo pirmininkės) užima moterys. O jei premjere taptų Rasa Juknevičienė ar kita moteris-konservatorė, be abejonės, tokia moteriška valdžios piramidė būtų vienintelė pasaulyje... LSDP jau dabar, skirtingai nuo daugelio kitų Lietuvos politinių partijų, yra nustačiusi, kad visuose jos rinkiminiuose sąrašuose kiekviename dešimtuke vienos lyties atstovų negali būti daugiau kaip 60 procentų. Tai kartais sukelia kai kurių kolegų vyriško „patriotizmo“ (vakariečiai pasakytų – mačizmo) protrūkį, tačiau tokios yra tarptautinio socialdemokratų judėjimo žaidimo taisyklės. Skandinavai toliau žengia avangarde. Socialdemokratų iniciatyva Norvegijoje priimtas įstatymas, pagal kurį valstybinių įmonių ir viešąsias paslaugas teikiančių privačių įmonių valdybose moterys turi sudaryti ne mažiau kaip 40 procentų jų narių. Šį žingsnį labai palaikė šalies pramoninkų konfederacija, tad ir privačiose šalies įmonėse, nebūtinai teikiančios viešąsias paslaugas, moterų skaičius ženkliai išaugo. Šiandien moterys vadovauja tokiems korporatyviniams milžinams kaip prancūziškoji AREVA (branduolinių reaktorių gamyba) arba Pepsi Cola. Tačiau peržvelgiant visą pasaulio statistiką, Europa ir, tuo labiau, Skandinavija yra, deja, kol kas išimtys. Moterys - kompanijų vadovės sudaro tik 1-2 procentus visų kompanijų vadovų. Per pastaruosius 10 metų 70 procentų naujai sukurtų darbo vietų Europos šalyse užpildė moterys. Danijoje dirba 75 procentai moterų – daugiausiai tarp ES šalių. O mažiausiai dirba Italijoje – tik 45 procentai moterų. Ekspertai paskaičiavo, kad Italijos BVP ūgteltų visais 20 procentų, jeigu ten moterų užimtumas pakiltų iki Skandinavijos šalių lygio. Daug pasako dar vienas skaičius: 60 procentų baigiančiųjų ES universitetus yra moterys. Moterų emancipacijos judėjimas gali pasigirti reikšmingais laimėjimais Vakarų pasaulyje, Europoje. Tačiau nors čia moters įkalinimo trijų “K” rate (vokiškai: Kinder (vaikai), Kiuche (virtuvė), Kirche (bažnyčia) laikai ir praėjo, tačiau tikrosios lyčių lygybės dar nepasiekta. O platesniame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, moterų judėjimo dar laukia nearti dirvonai – pradedant prekybos moterimis sopuliais ir baigiant aitriais ginčais dėl abortų. Ir čia nėra kito pasirinkimo, kaip semtis iš europietiško patyrimo bei praktikos. Nepailsiu kartodamas: geriausiai ir arčiausiai tai daryti žvilgčiojant anapus Baltijos jūros, į Švediją ir visą Skandinaviją.
Jūsų komentaras:
|
