• Asmeninė informacija
• Savaitės darbų apžvalga
• Darbas Europos Parlamente
• Darbas Lietuvoje
• POLITIKAS MANO AKIMIS
• Analitinio-publicistinio rašinio konkursas
• PADĖKIME ŽEMEI - PADĖKIME SAU!
• Žiniasklaida
• Žurnalas „Gairės“
• Kairioji vaivorykštė
• Europos socialistų naujienos
• Dokumentai ir nuorodos
• Laiškai ir komentarai
• Galerija
• Įdomybės

Nuotraukų galerija

Video galerija

Ar blogas yra geras? – Rašykite

Baltarusija: permainos tariamos ar tikros?  (2010 03 01)

EP delegacijos oficialiojo vizito į Baltarusiją metu

Penktadienį susitikimų maratonas pasiekė apogėjų – tęsėsi nuo devintos ryto iki pirmos nakties. Šeštadienį dirbome iki pietų, turėjome jau išvažiuoti, susitikę su diplomatais, NVO atstovais, parlamentarais, opozicionieriais, eiliniais piliečiais...

Įspūdžiai dar visai karšti, galutinės išvados dar nesuformuluotos, tačiau viskas krypsta į tai, kad 10 Baltarusijos atstovams skirtų vietų „Euronest“ sesijoje liks pustuštės, o šalies opozicijos atstovai dalyvaus kaip stebėtojai. Tai rimta – išliekantys klaustukai „Euronest“ sumanymo kortas gali sumaišyti taip, kad jo inauguracija kovo 24 d. net gali būti atidėta.

Baltarusijoje gyvenančių lenkų mažumos organizacijų kivirčai paliko įspūdį, kad tai pirmiausia konfliktai dėl valdžios. Kad jais, kaip tokiais atvejais įprasta, naudojasi oficialiosios Baltarusijos institucijos, siekdamos padidinti sau lojalių grupuočių įtaką. Šalies administracija nenori, kad atsirastų stipri, nekontroliuojama organizacija, kuriai daroma įtaka iš užsienio. Esama ir ryškaus materialinio aspekto – Baltarusijoje yra nemažai su Lenkijos finansine parama išdygusių ar renovuotų pastatų, kuriuos perima Minskui lojali lenkų organizacija, kas natūraliai skaudina Varšuvą. (Baltarusijos lenkų sąjunga 2005 metais suskilo į dvi stovyklas, kurių viena – ištikima valdžiai, kita – opozicijai. Iki 2005 m. jai priklausė 25 tūkstančiai narių. Baltarusijos valdžios elgesys su šalyje gyvenančia lenkų mažuma periodiškai sukelia įtampą tarp Minsko ir Varšuvos. 10 mln. gyventojų turinčioje Baltarusijoje gyvena apie 400 tūkstančių lenkų. Lenkija Baltarusijos lenkus skirsto į savus ir svetimus. A.Lukašenka kaltina Lenkiją, kad ji per jo šalyje gyvenančius lenkus mėgina destabilizuoti padėtį šalyje. Lenkijos Seimas neseniai priėmė rezoliuciją siūlančią grįžti prie sankcijų politikos Baltarusijai.)

Problema yra, ir nemaža. Baltarusijos elgesys, jėgos panaudojimas - smerktini. Kita vertus, po to, kai antradienį EP teko išklausyti europarlamentarų iš Lenkijos piktas tiradas Lietuvos atžvilgiu dėl neva lenkų mažumos smaugimo mūsų šalyje, šiek tiek kitaip imi vertinti ir kitiems reiškiamas lenkų pretenzijas. Čia pasireiškia „Mikės melagėlio“ sindromas – jei jau lenkų politikai taip neobjektyviai vertina situaciją Lietuvoje, tai gal jie ir dėl Baltarusijos klysta? Tačiau lenkų mažumos situacija Lietuvoje ir Baltarusijoje, be abejonės, skirtinga. Vis dėlto tenka konstatuoti, kad Lenkija sugeba sutelkti savo mažumas mūsų regiono šalyse, jas remti bei finansuoti, o esant reikalui, ir balsą pakelti, sukelti ant kojų artimus ir tolimus kaimynus. Žodžiu, šios tautos atstovai mūsų regione savomis bendruomenėmis pasirūpina geriausiai.

Balandžio 25 d. baltarusiai rinks savo atstovus į savivaldos institucijas – tai bus dar vienas lakmuso popierėlis testuojant padėtį šalyje. Prie pliusų priskirtini kai kurie rinkimų įstatymų pataisymai. Ir nors ESBO dar jų oficialiai neįvertino, kai kurios nevyriausybinės organizacijos teigia, kad apie 30-40 procentų ESBO rekomendacijų inkorporuotos. Praėjusių rinkimų metu rinkimų komisijose nebūtume sutikę nė vieno opozicionieriaus, šįkart jų jau gali būti, bet vėlgi – gerokai mažiau nei 1 procentas... Pažanga? Bet tempai tai vėžliški. Tradicinis pingpongas tarp valdžios ir opozicijos: vieni teigia, kad opozicija nepateikė pakankamai kandidatų, kiti atkerta, kad jiems trukdė. Opozicijai, kuri, deja, tradiciškai tarpusavyje susiskaldžiusi, įtari bei konkuruojanti, labai sunkiai sekasi registruoti savo organizacijas. Pastaruoju metu registruotas tik Aleksandro Milinkevičiaus vadovaujamas judėjimas.

Bet svarbiausi rinkimai laukia šį rudenį arba kitą pavasarį – baltarusiai rinks savo Prezidentą. Opozicijos atstovai sakė, kad prieš tokius įvykius juntamai sustiprėja kontrolė, represijos, bauginimai, ypač ujamas jaunimas. Pavyzdžiui, neregistruotos organizacijos „Jaunasis Frontas“ aktyvistų tyko nuošaliose vietose, grūda juos į automobilius su purvo slepiamais numeriais, užmaukšlina ant galvų maišus, nuvežę miškan, apdaužo, sumuša, kartais imituoja sušaudymą, o paskui be telefonų paleidžia girios gūdumoje. Jaunimas kreipėsi į teismą, bet nesitiki, kad nusikaltėliai bus surasti... Na o „Amnesti International“ paskelbė, kad šalyje vėl atsirado politinių kalinių – trys žmonės pateko į kalėjimus dėl politinių motyvų.

Nevyriausybinių organizacijų atstovai pasakojo, kad už 20 kilometrų nuo Lietuvos sienų, prie Ostraveco (Astravo) miestelio prasidedanti atominės elektrinės statyba (jau tiesiami keliai, dygsta statybininkų namai, esą statybininkų algos užkops iki 5000-6000 litų aukštumų ir tai jau gundo specialistus iš Visagino) vyksta pažeidžiant tarptautines aplinkosaugos normas. Poveikio aplinkai tyrimai vykdomi paviršutiniškai.

Tarptautinė Orhuso konvencija įpareigoja statant tokios svarbos objektus į sprendimo priėmimo mechanizmą plačiai ir visapusiškai įtraukti visuomenę, bet to esą nebuvo. Projektą valdžia pristatė ne Minske, nors pagal jo svarbą tą derėję daryti sostinėje, o mažajame Ostravece, nedidukėje salėje su kruopščiai parinkta publika, trukdant įeiti opozicionieriams, žaliesiems. Pastarieji oficialiai kreipėsi į ES, kaimynines šalis, pabrėždami, kad bus statoma dar neišbandyto tipo elektrinė, aplinkos sauga neužtikrinta, esą gali būti radioaktyviai užteršta netoliese tekanti Neris ir jos intakai.

Minske gyvenantys lietuviai prisiminė, kad prieš 20-30 metų baltarusiai į juos žvelgė užvertę galvas iš apačios į viršų, o dabar – atvirkščiai. Per šešiolika A. Lukašenkos prezidentavimo metų valdžia su žiniasklaidos pagalba sukūrė naująjį baltarusio identitetą, skatinantį ypač didžiuotis dabartiniu laikotarpiu, iš dalies – ir tarybiniais metais, net LDK laikais. Daugelis baltarusių dabar pasigiria einą trečiuoju keliu – nei Europon, nei į Rusijos oligarchinį kapitalizmą. Vienas lietuvis pasakojo dalyvavęs opoziciniame judėjime, bet pasitraukęs po to, kai net oficiali valdžia apie 1993 metus (iki A. Lukašenkos valdymo pradžios) įvedė „lietuvysų“ terminą (taip apibūdinami dabartinės Lietuvos gyventojai), o baltarusius tapatino su „litovcais“, LDK ainiais. Ir Vilnius priklausąs jiems, anksčiau ar vėliau susigražinsią... Nustebau, kai pašnekovas paminėjo keletą pavardžių žmonių, kurie ypač propagavo šias idėjas. Vienas iš jų – dabar politinis pabėgėlis ir gyvena Niujorke, kitas – garsus opozicionierius. Dabar minėtų terminų atsisakyta, bet dėl LDK paveldo priklausomybės ginčai vyksta ir, neabejoju, vyks.

Atlaikęs oranžinių revoliucijų bangeles regione, A. Lukašenka išsilaiko ant balno kaip ilgiausiai valdantis Europos šalies vadovas. Tiesa, jeigu prisimintume kiek ankstesnius laikus, tai M. Tečer ir H. Kolis vadovavo Anglijai ir Vokietijai dar ilgiau. Tačiau skirtumas tarp A.Lukašenkos ir jų – principinis: pastarieji kas ketverius metus praeidavo tikrų demokratinių rinkimų išbandymus.

Kita vertus, iš visų iš LDK „išsiritusių“ valstybių – Lenkijos, Baltarusijos, Lietuvos, Ukrainos, iš dalies Moldovos ir vakarinės Rusijos dalies – Baltarusija pagal išsivystymo rodiklius užimtų tikrai ne paskutinę vietą. Baltarusiai nebuvo įmesti į pokomunistinį laisvosios rinkos siautėjimo liūną, šalis išlaikė daugumai gyventojų itin svarbias socialines garantijas. Išsaugojo savo gamybą, žemės ūkį (nors ir priklausomus nuo Rusijos rinkų) ir neutralią užsienio politiką (Pietų Osetija ir Abchazija Minsko nepripažintos). Minskiečiai pasakojo apie plačiai statomus socialinius būstus, renovuota daug daugiabučių (baltarusiai pasinaudojo lenkų patyrimu: prie mokesčio už butą pridedama nedidelė, renovacijai skirta suma – taip sukaupiama dalis lėšų, kitą prideda valstybė).

Nelabai pasitvirtino ir buvusio LR Prezidento bei dalies lietuvių baimės dėl A. Lukašenkos neprognozuojamumo, karingumo, subliūško vizijos apie Gedimino prospektu riedančius kaimynų tankus. Vienas žinomas Baltarusių opozicijos veikėjas, profesorius, man sakė, kad dėl neprognozuojamų veiksmų su jų Prezidentų sėkmingai galėtų rungtyniauti M. Sakašvilis. Ar jis neteisus?

EP delegacijos tiriamoji misija Baltarusijoje – ženklas, kad ES ir Baltarusijos santykių klimatas laipsniškai pavasarėja, nors, kaip įprasta pereinamaisiais sezonais, temperatūrų amplitudė būna plati. Tiek Baltarusijos saviizoliacijos, tiek ir izoliacijos žiema lauktų rezultatų nedavė. Dialogas reikalingas, bet jis buvo ir bus nelengvas. Europa niekada neatsisakys kelti savo vertybių, demokratijos, žmogaus teisių klausimų. Minsko atsakymas – duokit mums daugiau laiko, neskubinkit – gali skambėti įtikinamai tik įžvelgiant šalyje realias permainas.