Lietuva vadovaus Tarybos susitikimams nuo šių metų liepos iki gruodžio. Tai reiškia, jog būsime atsakingi už šalių narių interesų balansavimą per derybas ir ES reikšmės sprendimų priėmimą. Mes sieksime bendrų tikslų derindami nacionalinius interesus, tuo parodydami, kad ES – patikima, auganti ir atvira. Sieksime skatinti pasitikėjimą ES rinka per ekonomikos vystymą, finansinį tvarumą ir stabilumą. Skirsime savo jėgas ekonomikos valdysenai ir ES fiskalinės sutarties įgyvendinimui.

Mes lau­kia­me Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mo, ma­to­me, kad Lie­tu­va ge­rai pa­si­ren­gu­si pir­mi­nin­kau­ti, ta­čiau Eu­ro­pa su­si­du­ria su di­džiu­liais iš­šū­kiais ir nė­ra la­bai ge­ro­je si­tua­ci­jo­je šiuo me­tu. Mes ti­ki­mės, kad Eu­ro­pos Par­la­men­tas kar­tu su Lie­tu­vos par­la­men­tu ir Vy­riau­sy­be pa­da­rys taip, kad Eu­ro­pa tru­pu­tį pa­žengs į prie­kį.

Svarbiausia pirmininkaujant bus savo srities išmanymas, sugebėjimas rasti kompromisą, pateikti pasiūlymus ir suburti daugumą jų įgyvendinimui. Ir klysta tie, kurie galvoja, kad pirmininkaujantieji privalės kovoti už Lietuvos interesus. Ne, interesas turės būti bendraeuropinis. Sumanus politikas sugebės nepamiršti ir savo šalies reikalų, tačiau to nedemonstruos, nes tokiu būdu labai greitai galima netekti bešališkumo įvaizdžio ir suklupti ieškant sutarimo.